14 proc. šuolį iš dalies lėmė pandemijos laikotarpio neišspręsti klausimai, tačiau jis taip pat atspindi didėjimo tendenciją, palyginti su 2019 m., kai buvo suteikta 706 400 naujų pilietybių.
85 proc. naujų piliečių anksčiau nebuvo kitos ES šalies piliečiai.
Kurios šalys 2021 m. suteikė daugiausia pilietybių?
Daugiausia naujų pilietybių 2021 m. suteikė Ispanija, priėmusi 144 800 naujų gyventojų.
Nuo šios šalies nedaug atsiliko Prancūzija ir Vokietija (po 130 000 naujų piliečių), Italija (121 500) ir Švedija (89 400).
Tapti piliečiu gali būti ilgas ir varginantis procesas – tačiau visame bloke jis nėra vienodai sudėtingas.
Jei esate turtingas, kelios šalys siūlo pilietybės suteikimo per investicijas programas. Žmonės, Graikijoje įsigiję nekilnojamojo turto, kurio vertė viršija 500 tūkst. eurų, po septynerių metų gali kreiptis dėl pilietybės, jei per tą laiką gyveno ir mokėjo mokesčius. Maltoje pilietybę galite gauti vos per 18 mėnesių, jei už nekilnojamąjį turtą galite sumokėti 700 tūkst. eurų.
Dauguma žmonių tampa piliečiais įprastiniu natūralizacijos būdu – kelerius metus gyvendami ir dirbdami šalyje.
Kuriose šalyse lengviausia ir sunkiausia gauti pilietybę?
2021 m. Švedija suteikė 10 pilietybių 100-ui nuolatinių gyventojų ne piliečių – tai didžiausias natūralizacijos rodiklis bloke. Po Švedijos sekė Nyderlandai (5,4 pilietybės 100 nuolatinių gyventojų ne piliečių), Rumunija (4,6), Portugalija (3,7), Belgija ir Ispanija (abi po 2,7).
Kai kuriose Europos dalyse pilietybės gavimas yra neįprastas reiškinys net ir tiems, kurie ten gyvena jau daugelį metų.
Lietuva suteikė tik 0,2 pilietybės 100-ui čia gyvenančių kitataučių, Latvija – 0,3, Estija – 0,5, Čekija, Kroatija ir Slovakija – po 0,7.
Imigracijos taisyklės įvairiose šalyse labai skiriasi. Pavyzdžiui, Austrijoje, kad gautumėte pilietybę, turite gyventi bent dešimtmetį ir išmokti vokiečių kalbą vidurinės mokyklos lygiu.
Ar šalys suteikia daugiau pilietybių nei anksčiau?
Dauguma šalių suteikia daugiau pilietybių nei ankstesniais metais. Prancūzija 2021 m., palyginti su 2020 m., papildomai suteikė 43 900 pilietybių.
Antroje vietoje pagal absoliutų padidėjimą buvo Vokietija (18 800 papildomų pilietybių 2021 m.), toliau rikiuojasi Ispanija (17 700 papildomų pilietybių), Švedija (9200 papildomų pilietybių) ir Austrija (7200 papildomų pilietybių).
Tačiau 10 ES šalių užfiksuotas suteiktų pilietybių skaičiaus sumažėjimas. Italija 2021 m., palyginti su 2020 m., suteikė 10 300 pilietybių mažiau.
Palyginti su vietos gyventojų skaičiumi, daugiausia pilietybių suteikė Švedija – 8,6 pilietybės 100 gyventojų, po jos seka Liuksemburgas – 7,8 pilietybės 100 gyventojų, ir Nyderlandai – 3,6 pilietybės 100 gyventojų. Šis rodiklis skiriasi nuo natūralizacijos rodiklio – pagal jį naujų piliečių skaičius lyginamas su visais gyventojais, o ne tik su nuolat gyvenančiais užsieniečiais.
Kas yra naujieji ES piliečiai?
Dauguma naujų Europos piliečių yra iš Maroko ir Sirijos.
ES pilietybė suteikta 86 200 marokiečių, kurie sudaro 10,4 proc. visų naujų piliečių. Daugiau kaip du trečdaliai (71 proc.) šių žmonių tapo Ispanijos arba Prancūzijos piliečiais.
Kita didžiausia naujų piliečių grupė – sirai (83 500, iš kurių 70 proc. apsigyveno Švedijoje ir Nyderlanduose) ir albanai (32 300, iš kurių 70 proc. apsigyveno Italijoje).
Po albanų sekė rumunai (3,5 proc. visų gyventojų), turkai (3,1 proc.), brazilai (2,5 proc.), alžyriečiai (2,3 proc.) ir ukrainiečiai (2,2 proc.).
Naujų ES piliečių amžiaus vidurkis buvo 32 metai. Maždaug ketvirtadalį jų sudarė vaikai nuo 0 iki 14 metų.