Jei iki šiol galvojote, kad neturite stiprių taupymo įpročių, galite pasiguosti tuo, kad Rusijoje taupymas išvis yra retai prisimenamas. Beveik du trečdaliai šalies gyventojų neatsideda nieko, o tie, kuriems pavyksta, dažniausiai pinigus investuoja į nekilnojamą turtą arba auksą.
Nemažai šalių renkasi ir bendruomeninį taupymą: Pietų Afrikoje veikia asmeniniais kvietimais formuojamos taupymo asociacijos, vadinamos „stokvelais“, kurios teikia mikrofinansavimą kiekvienam tokios asociacijos nariui. Tokioms grupėms priklauso 5 – 20 narių, kurie įneša pastovią pinigų sumą į centrinį fondą kas savaitę, kas dvi, arba kas mėnesį. Tokios asociacijos veikia kaip rotuojanti kredito unija ar taupymo schema.
Pietų Amerikoje panašūs bendruomeniniai taupymo klubai vadinami „tanda“, tačiau Meksikoje galima sutikti ir pavadinimą „cundina“, Peru – „junta“, Čilėje – „polla“, o Brazilijoje – „pandeira“. Toks taupymo būdas užtikrina, kad pinigai nėra bet kada lengvai pasiekiami, be to, suteikia žmonės svarbų socialinį, bendruomeninį paskatinimą kas mėnesį taupyti pinigus, atliekant periodinius įnašus. Dažnai tokių bendruomenių nariai yra siejami giminystės ar bičiuliškų ryšių, rengia susitikimus ar šventes.
Atrodo, kad tokia bendruomeninio taupymo idėja patraukli įvairiuose pasaulio kraštuose gyvenantiems žmonėms – visame pasaulyje galima atrasti net 200 tokių bendruomenių pavadinimų skirtingomis kalbomis: Ruandoje žmonės jas vadina „chamas“, Vakarų Afrikoje – „susu“, Filipinuose – „paluwagan“, Kinijoje – „hui“, Karibuose – „osusu“.
Visgi tokiose šalyse, kaip Tailandas ar Filipinai, įvairūs dirbiniai – tarkim, juvelyrika – laikomi turinčiais didesnį prestižą, nei bet kokie kito taupymo būdai, todėl didžioji dalis atsidedamo kapitalo investuojama būtent į tokius gaminius. Tuo tarpu Indijoje karaliauja grynieji ir auksas. Auksas čia laikomas bene saugiausia investicija: čia šeimos visada mainosi auksu per vestuves, ir šalyje nemažėja tikėjimas, kad aukso kaina ir toliau augs.
Daugelyje Pietų Amerikos šalių, tokių kaip Čilė ar Argentina, taupantys žmonės dažniausiai renkasi grynuosius laikyti namuose, užuot patikėję juos bankams. Tuo tarpu Japonijoje populiarus taupymo būdas, vadinamas „kakeibo“ – čia žmonės įpratę savo pinigus kas mėnesį paskirstyti kelioms būtinoms kategorijoms, tokioms kaip „maistas“, „pramogos“, „transportas“, „namų apyvoka“, ir t.t. Tai verčia žmones atidžiai stebėti, kur iškeliauja jų pinigai, ir taip pat padeda pakoreguoti savo išlaidas. Be to, taip paprasta pastebėti ir sritis, kuriose išlaidaudami truputį persistengėte.
Didžiausi pasaulio taupytojai
Štai dešimtukas šalių, kuriose žmonės sutaupo daugiausiai – o kartu ir jų pajamų dalis, kurią namų ūkiai vidutiniškai atsideda taupymui:
1. Kinija – 37.0%
2. Šveicarija – 19.1%
3. Liuksemburgas – 18.4%
4. Švedija – 15.1%
5. Vokietija – 9.8%
6. Korėja – 9.1%
7. Austrija – 7.5%
8. Estija – 7.4%
9. Vengrija – 7.3%
10. Čekija – 6.7%
Palyginimui – Lietuvos ir Latvijos sutaupymo procentai yra neigiami: atitinkamai -4.1 proc. ir -10.2 proc. Neigiami procentai reiškia, kad šalyje žmonės vidutiniškai išleidžia net daugiau, nei uždirba.
(Šaltiniai: OECD Savings Rates 2017 – http://stats.oecd.org/Index.aspx?QueryId=51648)
