Pernai Lietuvą aplankė daugiau nei milijonas užsienio turistų, kurie nors vieną naktį nakvojo viešbučiuose. Tačiau tokia padėtis netenkina kurortų asociacijos, skatinančios medicinos turizmą.
Turistų iš kaimyninių valstybių būtų dar daugiau, jeigu Lietuvos kurortai būtų labiau žinomi, o mineralinio vandens ar gydomojo purvo metodikas galima būtų patvirtinti Lietuvoje, o ne užsienyje. Tai atsieitų pigiau.
„Didžioji dalis užsienio svečių dažniausiai naudojasi tam tikrais sveikatos draudimo fondais, kurie reikalauja parodyti sertifikatą, kad jie gavo tam tikrą mineralinį vandenį, būtent tokios koncentracijos ir pan.“, – sako Ūkio ministerijos kancleris Gediminas Miškinis.
„Mes kalbame apie žinomumo didinimą, pasiekiamumą ir vizų problemas. Mes žinome, kad apie 50 procentų, įskaitant ir Vokietiją, atvykstamojo turizmo yra iš kaimyninių šalių rinkų. O čia turim vizų problemas“, – teigia Turizmo departamento direktoriaus pavaduotojas Juozas Raguckas.
Kovą dėl turistų laimi kaimyninės šalys: Latvija, Švedija, turistines vizas išduodančios ilgesniam laikotarpiui ir gerokai paprasčiau.
„Šiandien mes populiariausi būtume Rusijos, Baltarusijos, Lenkijos turistams. Didžiausi trukdžiai, jog mes neturime supaprastinto bevizio režimo. Vizų išdavimo tvarka, kaip bebūtų gaila, yra smarkiai sudėtingesnė negu mūsų kaimyninėse šalyse“, – tvirtina Neringos meras Darius Jasaitis.
Druskininkų meras sako, kad viena iš svarbiausių problemų yra transportas.
„Atvykimas į Vilnių iš daugelio šalių yra komplikuotas dėl persėdimų, reisų nebuvimo. Nuvykimas į regionus irgi atima daug laiko. Druskininkai svarsto klausimą su geležinkeliais, Baltarusijos geležinkeliais apie geležinkelio atnaujinimą“, – teigia Druskininkų meras Ričardas Malinauskas.
Pernai augo vietinio turizmo srautai, tačiau ne taip kaip norėtųsi, tvirtina kurortų vadovai.
