Šio muziejaus steigėjai ir sumanytojai – gyvosios istorijos asociacijos „Pilsota“ nariai, susibūrę į didžiausią šalyje ir Vakarų Lietuvoje jau gerai žinomą kuršių genties rekonstrukcijos, amatų ir karybos klubą „Pilsots“.
Organizacija įkurta 2015 metais, nors kai kurie bendruomenės nariai istorinės rekonstrukcijos veikla užsiima jau daugiau nei penkiolika metų.
Pagrindinė asociacijos veiklos kryptis – panaudojant visą prieinamą istorinę ir archeologinę informacija, remiantis realiomis įkapėmis ir radiniais senovės gyvenvietėse, piliakalniuose kuo tiksliau atkurti kuršių genties materialujį paveldą: ginklus, papuošalus, aprangą, buities reikmenis, darbo įrankius ir kt.
Siekdama istorinio tikslumo ši baltų vikingais vadinamų kuršių istorija besidominti bendruomenė skiria ypač didelį dėmesį rekonstrukcijos proceso detalėms, precizikai, bendradarbiauja su Lietuvos bei užsienio mokslininkais, muziejais, samdo geriausius savo sričių meistrus, amatininkus, todėl gautas rezultatas būna įspūdingas. Įvairioms specialybėms atstovaujantys (nuo profesionalių karių, žurnalistų iki ūkininkų, elektrikų) klubo nariai paprastai metų metais rekonstruoja pasirinktų kuršių kapų medžiagą investuodami didžiules asmenines lėšas.
Prabangūs ginklai, rekonstruoti brangūs papuošalai, autentiški kostiumai leidžia mūsų proistore besidomintiems žmonėms kitomis akimis pažvelgti į ankstyvųjų viduramžių etninį Kuršą, vikingų epochą bei suvokti, jog mūsaų krašto senieji gyventojai toli gražu nebuvo primityvūs barbarai. Rekonstrukcijos padeda išvysti daiktus tokius, kokie jie buvo dėvėti, nešioti prieš 1000 metų, ir šis įspūdis gerokai skiriasi nuo akademiniuose muziejuose demonstruojamų pažaliavusių, pajuodusių artefaktų. Kita vertus, aukšto lygio juvelyrikos ir ginklakalystės dirbiniai laužo stereotipus ir sovietmečiu bruktą demagogiją, esą mūsų protėviai buvę apšepę, kuokomis ginkluoti barbarai. Autentiškų dirbinių atkūrimas rodo visai ką kita ir leidžia didžiuotis savo šaknimis, kilme, kraštu, kuriame gyveno karingieji kuršiai.
Ši gentis šiandien neretai siejama tik su pajūriu, pamirštant, jog didžioji dalis dabartinės Žemaitijos seniau buvo Kuršo dalis, o kuršiai kartu su žemaičiais suformavo „douninkų“ etnosą. Supamas gausybės kuršiško archeologinio paveldo objektų archajiškoje kuršių Ceklio žemėje esantis Mosėdžio miestelis yra ypač dėkingas tokiam muziejui gyvuoti. Juoba kai gyvenvietės teritorijoje yra ir kuršių piliakalnis, ant kurio stovėjo 1253 m. pietinio Kuršo dalybų akte paminėta Mosėdžio pilis, lotyniškai užrašyta kaip Maysedis.
Muziejaus steigėjai savo rankomis ir lėšomis prikėlė naujam gyvenimui XX a. viduryje statytą ūkinį pastatą, kurio interjeras, apipavidalinus istorine tematika, virto šio unikalaus muziejaus patalpomis.
Užbaigti projektą leido prekybos tinklo „Maxima“ organizuoto konkurso vietos bendruomenėms paremti parama, kurią sudarė 10 000 eurų.
Šiame muziejuje planuojama ne tik eksponuoti preciziškas archeologinių radinių rekonstrukcijas, bet ir vykdyti įvairias kultūrines veiklas įtraukiant vietos bendruomenę, vesti užsiėmimus istorine tematika, pagyvinti miestelio gyvenimą kitokia gyvosios istorijos entuziastų veikla.
Muziejaus atidarymo renginys vyks spalio 22 d. 17 val. Mosėdžio miestelyje, Akmenų g. 17. Renginio metu skambės liaudiškos dainos ir archajiškais instrumentais atliekama muzika, svečiai bus vaišinami istoriniais patiekalais, lankytojus pasitiks rekonstruotais vikinginio periodo (VIII-XI a.) kuršių kostiumais vilkintys klubo „Pilsots“ nariai bei kitų rekonstruktorių klubų gyvosios istorijos entuziastai.
Spalio 23-ąją vyks istorinių kovų treniruotės. Muziejus bus atviras lankytojams visą dieną, o pakartotinis projekto pristatymas vyks 13 val..
