Ne pirmus metus rengiamas piliakalnių žygis šiemet driekėsi atnaujintu maršrutu. Žygeiviai aplankė Kartenos, Mišučių, Kalno Grikštų, Kačaičių ir Lapių piliakalnius, esančius Kretingos apylinkėse.
Kuršių gentį pristatantys klubo nariai žygiavo su šios genties apranga bei ekipuote, o piliakalniuose surengtos trumpos istorijos pamokos.
Visą žygio atstumą ištvėrė ir jauniausias žygeivis – mamos nešamas pusės metų kūdikis.
Pasak Aurimo Rapalio, žygio sumanytojo ir pagrindinio organizatoriaus, idėja atsirado maždaug prieš penketą metų.
„Tai buvo pajutimas savo krašto, noras sužinoti apie jį daugiau. Norėjosi plačiau atverti kurčių genties istorijos skrynią. Ne tik žygiuojant, bet ir per edukacinę veiklą, rūbų, ginklų, ekipuotės, maisto pristatymą – ieškojome visuomenei patrauklių formų.
Kiek mokyklose yra kuršių istorijos? Gal koks pusė vadovėlio puslapio. Eini per piliakalnius, ir galvoji, kad jie – žemaičių, tačiau čia yra kuršių žemės, jų piliakalniai“, – kalbėjo A.Rapalis.
Kiek mokyklose yra kuršių istorijos? Gal koks pusė vadovėlio puslapio.
Kuršių istoriją pasakojęs klubo „Pilsots“ įkūrėjas ir kuršių rekonstruktorius Benas Šimkus sako, kad iš tokių žygių kiekvienas žmogus išsineša tam tikras žinias.
Klausytis B.Šimkaus pasakojamų istorijų galima valandomis. Apie tai, kaip atkuriama kuršių apranga, ginkluotė, kaip ieškoma istorijos ir net menkiausių jos detalių.
Ant Lapių piliakalnio B.Šimkus pristatė ir rekonstruotą kuršių kalaviją, kurio atkūrimas kainavo net 5 tūkst. eurų.
Atkuriant kuršių genties istoriją maždaug 90 procentų laiko skiriama istorijos paieškoms, archyvams, o rekonstruktoriams svarbios visos detalės.
„Visų pirma susirandi, ką nori rekonstruoti, pavyzdžiui, kažkokį kapą. Tada pradedi nagrinėti to kapo medžiagą.
Kreipiesi į specialistus, į ginklakalius, tekstilininkus. Jei tai tekstilės radinys, tada kreipiesi į tekstilės meistrus: kiek siūlų yra viename kvadratiniame centimetre, koks raštas, modelis? Kostiumus siuva mūsų moterys – mano žmona, klubo narės.
Tai veikla, kuri reikalauja tam tikro pamišimo. Bet juk į savo pomėgius taip pat investuoja ir medžiotojai ar žvejai“, – pasakojo B.Šimkus.
B.Šimkaus teigimu, pagrindinė žinia – garsinti šį kraštą. Jo autochtonai yra kuršiai.
„Lietuvoje yra daug vietų, kurių niekas nežino ir nemato. Kartais keista ir liūdna, kad žmonės važiuoja į užsienį ar nugludintus populiarius Lietuvos kurortus. Tačiau yra vietų, kurias sunku pasiekti, bet suvienijus ekstremalų grupes, tu gali į tas vietas nuvesti. Ir po tokių žygių kiekvienas žmogus išsineša tam tikrą žinią“, – sakė B.Šimkus.
Kartais keista ir liūdna, kad žmonės važiuoja į užsienį ar nugludintus populiarius Lietuvos kurortus
Žygio finiše – Lapių piliakalnyje – buvo pristatyta ne tik kuršių ginkluotė, tačiau ir maistas. Žygeiviai galėjo paragauti žemėje ruoštos mėsos – vieno iš kuršių vikingų genties patiekalų.
Jis ruošiamas iškasus duobę, kurioje įkuriamas laužas, vėliau – dedami akmenys, ant jų į varnalėšų lapus įvyniota mėsa. Ant jos – vėl įkaitinti akmenys, o tuomet duobė užkasama. Tokiu būdu mėsa troškinama apie keturias valandas.
Po įveiktų kilometrų ir vakarienės ant Lapių piliakalnio nuskambėjo ir paskutinis žygio akcentas – „Tautiška giesmė“.
