Arklininkystė Kurtuvėnų dvare buvo vystoma nuo seno. Miestelyje, kur apylinkėse priskaičiuojama apie šimtas tvenkinėlių, plėtojant žuvininkystę, arkliai buvo naudojami kaip darbo jėga tvenkiniams iškasti. Žirgai auginti ir kariuomenės poreikiams. Pasakojama, kad dar patas Pliateris laikė prabangius, sportinius žirgus, kurie prie rūmų per kliūtis šokinėjo. Žirgai čia laikomi nuo dvaro, kuris priskiriamas prie vienų seniausių Lietuvoje, laikų. Meilė jiems miestelyje tvyro iki šiol.
Jau rengia žygius su žirgais
Pasivaikščioti po atvirą nacionaliniam parkui priklausantį žirgyną (kol kas tik lauke) gali kiekvienas atvykęs ir visiškai nemokamai, o panorėjus už papildomą mokestį papramogauti. Žirgynas didžiuojasi, jog yra bene vienintelis Lietuvoje pritaikytas neįgaliesiems.
„Labai laukiam svečių, kad kuo daugiau būtų. Mes jau dirbame po truputį, kol kas dar ne visas paslaugas teikiame, bet jau pavedžiojame ant arkliuko, rengiame žygius su arkliais po Kurtuvėnų regioninį parką, kol kas ne daugiau kaip keturiems žmonėms. Keturi žmonės optimalu, juos lydi vienas instruktorius. Vienam žmogui žygis kainuoja 25 eurus. Skiriamas žirgas, užtrunkame valandą laiko. Keliaujame miško takais, taip pat po regioninį parką, čia yra valandos trukmės vadinamasis dvaro mažasis takas, juo ir einame. Grožimės gamta, praeiname pro karpynus, kur karpius augina, o šalia gervės skraido. Galima gyvūnija pasigrožėti. Einame ir per laukus, mišką. Žmogui didžiausią įspūdį palieka, kad jis iškylauja ant žirgo. Kitąkart neturi laiko nei kada dairytis“, – pasakoja trenerė.
Nuo gegužės 1-osios žirgyne paprastai prasideda pats sezonas. Šiemet jis kitoks, tačiau veiklos darbuotojams nestinga. Šie prižiūri per 20 arklidėse gyvenančių žirgų – juos maudo, šukuoja, treniruoja. Lankytojai šiuo metu į žirgyną neįleidžiami, tačiau nuliūsti neverta, mat žirgai jau ganosi lauke, tad galima jais pasigrožėti, pasmalsauti apie šiuos gyvūnus ir pagilinti žinias.
Žmogui didžiausią įspūdį palieka, kad jis iškylauja ant žirgo. Kitąkart neturi laiko nei kada dairytis, – pasakoja trenerė.
Žirgyne jau vedamos individualios jojimo pamokos, jojimas ratu aikštėje, taip pat galimas savarankiškas jojimas.
„Visos paslaugos teikiamos tik lauke. Rekomenduojame prieš atvykstant pasiskambinti, kad nereikėtų laukti eilėje. Eilėje laukiant jojimo paslaugų būtina išlaikyti saugų atstumą ir būti pažymėtoje vietoje (ne daugiau 2 tos pačios šeimos asmenys). Kai instruktorius duoda leidimą prieiti prie žirgo, privaloma nusidezinfekuoti rankas dezinfekciniu skysčiu, būti su kauke ir pirštinėmis“, – tokią informaciją žirgynas skelbia socialiniuose tinkluose.
Prieš atvykstant lankytojams rekomenduojama pasiskambinti, tuomet priėmimas bus sklandesnis, bus suderintas laikas, nereikės lūkuriuoti, o ir žirgai jau bus paruošti pramogoms.
Netikėtai užklydę smalsuoliai taip pat neturėtų likti nusivylę, čia galima tiesiog pavaikštinėti po žirgyno teritoriją, miestelį, regioninio parko takais, kuriuos pasirinkti ir pažinti padės naujai įrengti stendai.
Moko joti
„Esu jojimo mokyklos trenerė. Turime jojimo mokyklą, vedame individualias pamokas, mokome joti ir vaikus, ir suaugusius. Tai labai paklausu. Labai laukiam naujų jojimo mokyklos lankytojų. Ši veikla buvo sustojusi per karantiną, bet jau vykdoma lauke. Joti gali vaikai nuo dešimties metų, turime ir suaugusių raitelių. Jie joti mokosi visą gyvenimą. Jei kurio nors geresnio raitelio paklaustumėte, jis jums atsakytų, kad nemoka, nes tai procesas be pabaigos. Visi žirgai labai skirtingi, su kiekvienu reikia dirbti skirtingai. Žirgai yra įvairių charakterių, kaip ir žmonės. Vienas labai gerai sutaria, jam lengva, kitas raitelis atsisėda, žirgas neklauso“, – pasakoja Rūta Juknienė.
Moteris pabrėžia, jog su žirgyno svečiais bendraujantys ir juos nešiojantys žirgai yra ypatingai ramūs. Ant jų darbuotojai ramia širdimi sodina žmogų, net ir tą, kuris niekada iki tol nebūna sėdėjęs ant žirgo.
„Tokiais žirgais galima pasitikėti šimtu procentų, su jais einame į žygius. Jų metu niekas žirgo neveda, vorele jojama savarankiškai. Jojimo mokyklos žirgai yra ramūs, tinkami joti vaikams, patikimi“, – džiaugėsi trenerė, kviesdama į Kurtuvėnus atvykti bet kokiu oru.
Tokiais žirgais galima pasitikėti šimtu procentų, su jais einame į žygius, – patikino trenerė.
„Turime maniežą, tad nei treniruotėms, nei turizmui nėra blogo oro. Arkliukai dažniausiai visą dieną lauke, galima matyti, vaikščioti aplink. Šerti neleidžiame, bet visada galima atvežti skanėstų ir palikti mums“, – sakė R.Juknienė.
Ruošia tradicinius patiekalus
Paklajoję Kurtuvėnų regioninio parko takais ir pasidžiaugę gražuoliais žirgais, lankytojai kviečiami užsukti paskanauti tradicinių krašto valgių, kuriuos ruošia miestelyje puikiai žinoma Kurtuvėnų smuklės šeimininkė Zosė Kalnikienė, vadinama tiesiog Zosele. Jau porą dešimtmečių ji kraštą pažinti kviečia per tradicinius valgius – keptą karpį, cibulynę, kastinį, o bene unikaliausias Zoselės patiekalas – ypatingai paruoštas keptas tradicinis Kurtuvėnų kumpis. Tiesa, norintys jo paragauti šeimininkę turėtų įspėti iš anksto, nes tokį patiekalą gaspadinė ruošia net kelias dienas.
