Laimingiausia pasaulio tauta Lietuvos studento akimis

Dažnai girdime, kad danai yra laimingiausia pasaulio tauta. Šį faktą patvirtina ir statistika – vidutinė danų gyvenimo trukmė siekia 80 metų, o šalis gali pasigirti stipria ekonomika bei maža atskirtimi tarp įvairių socialinių grupių. Tuo jau spėjo įsitikinti ir Justinas Mažonas, šiuo metu dalyvaujantis „Danske Bank“ programoje universitetų absolventams.
Laimingiausia pasaulio tauta lietuvio studento akimis
Laimingiausia pasaulio tauta lietuvio studento akimis / Justino Mažono nuotr.

J.Mažonas, KTU informacinių sistemų absolventas, praėjusių metų rugsėjį prisijungė prie pilnai apmokamos „Danske Graduate“ programos, kurios tikslas – pritraukti gabiausius, labiausiai motyvuotus universitetų absolventus ir suteikti jiems galimybę įgyti patirties globalioje darbo rinkoje.

Danijos sostinėje praleisti 4 mėnesiai jam suteikė galimybę pažinti svečios šalies gyvenimo ir darbo kultūrą bei patobulėti profesinėje – informacinių technologijų – srityje.

Justino Mažono nuotr./Laimingiausia pasaulio tauta lietuvio studento akimis
Justino Mažono nuotr./Lietuvis Kopenhagoje praleido keletą mėnesių, per kuriuos spėjo susipažinti su vietiniu gyvenimu

Danai laimingi ir darbe

Pasaulio dviračių sostine tituluojamoje Kopenhagoje gyvenantis ir ten įsikūrusiame „Danske Bank“ biure dirbantis jaunuolis tvirtina, jog greitai priprasti prie naujos aplinkos jam padėjo pozityviai nusiteikę vietiniai gyventojai.

J.Mažonas pastebi, kad psichologiškai palanki darbo aplinka danams padeda išvengti streso, susikoncentruoti į atliekamą užduotį, pasiekti geresnių rezultatų. Be to, vietiniai čia visada spinduliuoja gyvenimo džiaugsmu, aktyviai leidžia laisvalaikį, o toks gyvenimo ritmas jiems suteikia energijos, padeda palaikyti gerą fizinę ir emocinę būklę.

Asmeninė nuotr./Justinas Mažonas Kopenhagoje
Asmeninė nuotr./Justinas Mažonas Kopenhagoje

Galbūt todėl lietuvis susidarė įspūdį, kad darbo tempas Danijoje nėra intensyvus. Tai darbuotojams leidžia įsigilinti į problemas ir sukurti kokybišką produktą.

„Darbdaviai siekia užtikrinti kuo patogesnes darbo sąlygas darbuotojams, jie nesistengia taupyti produktyvumo sąskaita, o tai lemia, kad čia nejuntama ir hierarchija. Dar neteko girdėti, kad danas bijotų bendrauti su viršininku, čia taip tiesiog nebūna“, – teigia vaikinas.

Lietuviškas požiūris į darbą J.Mažonui padėjo tobulėti kur kas greičiau nei jis tikėjosi.

„Praėjus vos mėnesiui nuo projekto pradžios, vadovas man pasiūlė koordinuoti serverių pristatymą ir įdiegimą visose šalyse, kuriose veikia organizacija. Kadangi anksčiau neteko vadovauti tokio masto tarptautiniams projektams, ši užduotis atrodė tikras iššūkis. Tačiau greitai supratau, jog tokios atsakomybės išties skatina augti“, – projekto pradžioje sėkmingai įveiktą iššūkį prisimena vaikinas.

Kultūriniai skirtumai – privalumas

Danijoje jaunuoliui jau ne kartą teko dalyvauti kompanijos nuolat organizuojamuose darbuotojų mokymuose, kurių tikslas – supažindinti komandą su įvairių kultūrų ypatumais. Tokiu būdu organizacija siekia sušvelninti kultūrinius skirtumus bei užtikrinti sklandų ir produktyvų darbą.

Justino Mažono nuotr./Laimingiausia pasaulio tauta lietuvio studento akimis
Justino Mažono nuotr./Laimingiausia pasaulio tauta lietuvio studento akimis

Kasdien Kopenhagos biure vaikinas susitinka su kolegomis iš Kinijos, Švedijos, Ispanijos, Indijos, Prancūzijos bei Didžiosios Britanijos. Jis neslepia, jog patirtis tarptautinėje organizacijoje jo lūkesčius išpildė su kaupu. Pasak jo, akivaizdžiausias globalios komandos pranašumas – gebėjimas į tą pačią problemą pažvelgti iš skirtingų perspektyvų.

„Dirbant tokioje komandoje yra lengviau generuoti originalias idėjas. Visgi tenka susidurti ir su sunkumais – dauguma mūsų nėra pripratę bendrauti tik virtualiu būdu, o dirbant globalioje organizacijoje tai tenka daryti nuolat“, – atvirauja vaikinas.

Justino Mažono nuotr./Laimingiausia pasaulio tauta lietuvio studento akimis
Asmeninė nuotr./Justinas Mažonas Kopenhagoje prie „Danske Bank“, kur stažavosi

J.Mažonas tikina pajutęs, jog darbas tarptautinėje komandoje padeda lengviau prisitaikyti prie nuolat kintančios pasaulinės darbo rinkos.

„Dar studijuodamas priklausiau tarptautinei, Europos techniškųjų mokslų studentus vienijančiai organizacijai. Tad mane jau kurį laiką žavi multikultūriška aplinka, galimybės keliauti. Supratau, jog ir savo karjerą noriu sieti su darbu globalioje įmonėje – knieti pažinti daugiau kultūrų, bendrauti su įvairiais žmonėmis, užmegzti tarptautinius kontaktus“, – asmenine patirtimi dalinasi KTU informacinių sistemų absolventas.

Atrodo, jog posakis, kad Kopenhagoje dviračių yra daugiau nei žmonių – ne iš piršto laužtas. Ši pramoga danams – ne tik svarbi skandinaviškos kultūros dalis, tačiau ir puiki priemonė, leidžianti mažinti aplinkos taršą

„Danske Graduate“ programa susideda iš trijų pusmečio trukmės rotacijų – universitetų absolventai pirmąjį pusmetį praleidžia Lietuvoje, antrąjį – Danijoje, o trečiajame vėl grįžta į gimtinę. Pirmosios rotacijos metu J.Mažonas sakosi patobulinęs komunikacijos įgūdžius ir supratęs, jog kokybiškas darbas komandoje leidžia pasiekti kur kas geresnių rezultatų nei darbas vienumoje.

Antrosios rotacijos metu vaikinas patobulino programavimo žinias. Jis neslepia, jog programavimas nebuvo jo stiprioji pusė, tačiau sulaukęs padrąsinimo iš komandos jis pajuto, jog mokymasis tapo kur kas lengvesnis bei produktyvesnis. Jaunuolis džiaugiasi galimybe, suteikiančia save išbandyti, ir aplinka, skatinančia tobulėti.

„Motyvuojanti“, – tokiu žodžiu J.Mažonas apibūdina organizacijos aplinką, kurioje jis šiuo metu praleidžia didžiąją laiko dalį. Jaunuolis labiausiai vertina galimybę dirbti kartu su profesionalais, turinčiais daugiametę darbo patirtį – tai motyvuoja įsigilinti bei siekti dar geresnių rezultatų ateityje.

Pažinti Daniją – per laisvalaikį

Vaikinas tikina šalių kultūrinius skirtumus pastebėjęs ne tik darbo aplinkoje. Šimtai tūkstančių danų yra įpratę dieną pradėti ne rytinėje automobilių spūstyje, o ant dviračio.

Atrodo, jog posakis, kad Kopenhagoje dviračių yra daugiau nei žmonių – ne iš piršto laužtas. Ši pramoga danams – ne tik svarbi skandinaviškos kultūros dalis, tačiau ir puiki priemonė, leidžianti mažinti aplinkos taršą.

J.Mažonas mini ir faktą, jog šios šalies infrastruktūra yra puikiai pritaikyta važinėjimui dvirate transporto priemone – vien sostinėje visų dviračių takų atstumas sudaro 400 kilometrų. Taip pat Kopenhagos viešajame transporte yra įrengtos specialios vietos dviračiams.

Pasak J.Mažono, norint pažinti tikrąją danų kultūrą, verta apsilankyti įdomesniuose renginiuose. Puikus pavyzdys – šokių muzikos festivalis „Distortion“, vykstantis tiesiog gatvėse.

Norint pažinti tikrąją danų kultūrą, verta apsilankyti įdomesniuose renginiuose. Puikus pavyzdys – šokių muzikos festivalis „Distortion“, vykstantis tiesiog gatvėse.

„Vasaros pradžioje vykusio festivalio metu visi tiesiog šėlo pagrindinėse miesto gatvėse. Tačiau įdomiausia tai, kad festivalyje buvo ne tik organizatorių parengtos pagrindinės scenos, bet ir pačių žmonių sukurtos mini scenos. Taigi galėjai vaikščioti po rajoną ir vis kitame skersgatvyje tikėtis išvysti kokią nors instaliaciją su DJ.

Be to, kiekvieną dieną festivalis persikeldavo vis į kitą rajoną, tad aplankyti skirtingas miesto vietas galėjai klausydamas muzikos ir vos per savaitę“, – įspūdžiais apie danų kultūrą dalinasi J.Mažonas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis