Neatpažįstamai pasikeitęs ir redutas – centrinis forto pastatas, kuriame dar tebevyksta akvariumo atnaujinimo darbai. Moderniais architektūriniais sprendiniais ir formomis atkūrus anksčiau buvusių pylimų vaizdą, redutas įgavo futuristinio objekto, panašaus į skraidančią lėkštę formą.
Pačiame akvariume kol kas toliau vyksta rekonstrukcijos darbai. Pasak Lietuvos jūrų muziejaus direktorės Olgos Žalienės, akvariumą ketinama baigti rekonstruoti rugsėjo gale, kad lankytojai dar spėtų besimėgaudami auksinio sezono malonumais pajūryje aplankyti ir vienintelį tokį Baltijos šalyse jūrų gamtos pažinimo objektą.
Atgyja Nerijos forto istorija
Naujovės lankytojus pasitinka vos įkėlus koją: sargybinės patalpoje (anksčiau buvo suvenyrų parduotuvė) įrengta ekspozicija „Nerijos forto istorija“, pasakojanti šio gynybinio objekto istoriją.
Forto istorija siekia XIX a. antrąją pusę. Tuomet Kopgalyje – šiauriausiame Kuršių nerijos taške – pastatyta gynybinė pajūrio tvirtovė, kuri per Antrąjį pasaulinį kartą buvo beveik sugriauta. 1979 m. Nerijos fortas buvo atstatytas ir pritaikytas muziejui. Per tą laiką jis išaugo į vieną populiariausių turistinių objektų Baltijos pajūryje. Nors muziejus garsėja patraukliomis jūros gamtos ir istorijos ekspozicijomis, iki šiol ne visos forto patalpos buvo iki galo sutvarkytos ir pritaikytos lankytojų pažintinėms reikmėms. Šias problemas padėjo išspręsti muziejaus įgyvendintas projektas „Neringos forto išsaugojimas ir jo tvarus naudojimas“. Jo dėka ši, vienintelė Lietuvoje, jūrinė tvirtovė, suspindo andainykščiu grožiu: restauruoti trys raudonų mūrų kaponyrai, išvalytas ir sutvarkytas gynybinis griovys, jo krantinės, tiltas.
Pasak istoriko Dainiaus Elerto, naujoje ekspozicijoje akcentuojama, kad fortas – sudėtinė Klaipėdos jūrinės istorijos dalis. Nerijos fortas – geriausiai išlikęs Prūsijos fortifikacinis statinys Lietuvos teritorijoje.
Projektą „Neringos forto išsaugojimas ir jo tvarus naudojimas“ finansavo 2009-2014 m. Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo programa „Kultūros ir gamtos paveldo išsaugojimas ir atgaivinimas“. Bendra projekto verte – 836.003,97 EUR, muziejus indėlis savo lėšomis – 296 905,83 Eur.
Kaip nenuskęsti ir neišsigąsti?
Vienoje iš restauruotų erdvių atidaryta itin intriguojanti ir, kaip tikimasi, nemažo lankytojų dėmesio sulauksianti ekspozicija „Jūrų katastrofos ir Lietuva“. Pasak Jūrų muziejaus direktorės Olgos Žalienės, ji rengta atsiremiant į mintį, jog jūros neužvaldysi, todėl būtina, pažįstant ją, išmokti sugyventi su ja. Ir istoriniais, ir interaktyviais eksponatais turtinga ekspozicija yra orientuota į tikslinę šeimų, vaikų ir jaunimo grupę, todėl nevengiama šiuolaikiškų, įtraukiančių į pažinimo procesą priemonių.
Ekspozicijos rengėjas istorikas Dainius Elertas teigia, kad siekta emocionaliai paveikiai pristatyti grėsmes, kylančias iš jūros, jų racionalias bei iracionalias interpretacijas lietuviškame kontekste.
Pagrindine ekspozicijos ašimi tapo vienas įspūdingiausių ir didžiausių muziejaus eksponatų – praeito mažiaus pradžios vežimas nuleisti valtims iš Melnragės laivų gelbėjimo stoties. Šis vežimas buvo traukiamas arkliais, mediniai jo ratai kaustyti geležimi, kad neklimptų į smėlį. Valtis, įstūmus vežimą galu į jūrą, būdavo nuleidžiama į vandenį. Panašiais vežimais naudojosi visų pajūrio gelbėjimo stočių įgulos.
Ekspozicijos lankytojai, patekę į paslaptingą, o kartkartėm – net bauginančią atmosferą, kurią sustiprina ir besileidžiantis žemyn, tunelį primenantis skliautuotas poternos koridorius, paslaptingi garsai ir vaizdo projekcijose atgijusiosios anapusinės būtybės, patys išgyvens sudužėlių jūroje būseną ir pabandys išsigelbėti. O tai pavyks suspėjus laiku apsirengti gelbėjimosi liemenę ar išsiuntus SOS signalą. Ekspozicija primena, kad jūra visais laikais buvo ne tik maitintoja žvejams, bet ir neišsenkantis pavojų, paslapčių šaltinis.
Atvirame lauko baseine – eršketai
Muziejaus lauko baseinuose lankytojų laukia jūrų gamtos pasaulio džiaugsmai. Čia atnaujintuose, estetiškuose ir moderniausia vandens valymo sistema aprūpintuose baseinuose plaukioja didieji gyvieji muziejaus eksponatai – Šiaurės jūrų liūtai. Šalia jų – didelė ir guvi Baltijos pilkųjų ruonių šeima, itin mieli ir išraiškingi Rytų Atlanto paprastieji ruoniai. Labiausiai po rekonstrukcijos pasikeitė pingvinų baseinas – jame sukurtos uolos primins gimtąsias šių neskraidančių jūros paukščių gyvenimo vietas, o arkų fragmentai architektūriniam sprendimui suteikia estetiškos elegancijos ir panašumo į senuosius Vakarų Europos zoologijos sodus.
Absoliuti naujovė – eršketai atvirame lauko baseine. Lankytojai buvo juos įpratę matyti muziejaus akvariume pastato viduje. O lauke šias archaiškas žuvis bus galima stebėti tik pora mėnesių, kol nebus baigta akvariumo rekonstrukcija.
Forto gynybiniame kanale akį džiugina rožiniai pelikanai, Etnografinėje pajūrio žvejo sodyboje ir Senųjų žvejybos laivų aikštelėje laukia nemokamos ekspozicijos, delfinariume – delfinų pasirodymai, atvirame Saulės įlankos baseine – kaliforniniai jūrų liūtai, o ant stogo apžvalgos aikštelė, kurioje tik prieš porą dienų duris atvėrė Dangaus kavinė.
Lietuvos jūrų muziejus šitaip vilioja lankytojus ir vasarą į Baltijos pajūrį. Durys atviros kiekvieną dieną, išskyrus pirmadienį.
