Kad ir mano viena pažįstama, pavyzdžiui. Ji yra tiesiog įsimylėjusi Latvijos pajūrį. Ji atostogauja tik jame, o kai neatostogauja – daug apie jį šneka. Tuo tarpu lietuviškas pajūris jai atrodo esantis blogas – ir žmonių per daug, ir triukšmas per garsus, ir kainos / kokybės santykis prastas, ir netgi ne taip švaru.
Palanga jai yra ne poilsis, o „kaimo dainorėlių balaganas su amžino jomarko atmosfera“, o kalbėti apie Šventąją net liežuvis nesiverčia – tiesiog „runkelių sostinė“. Anot jos, paaugliškam palėbavimui tos abi vietos gal ir buvo tinkamos, bet dabar jau norisi ramesnio ir prasmingesnio pabuvimo.
Tokiam poilsiui tiktų Nida ar bet kas iš Kuršių Nerijos kaimelių, bandžiau paadvokatauti mūsų kurortams, ten yra daugybė laukinių paplūdimių – paeik 10 minučių Kaliningrado link (tik sergėk, Dieve, nepereik sienos), atrasi savo laukinį paplūdimį ir galėsi visą dieną būti nuoga, kaip tą darai savo Latvijoje.
