Šį kartą norime pristatyti kelias vietas, kuriose galima pamatyti ne ką kitą, o didžiausius pasaulio žinduolius – banginius. Vien išvydus iš vandens išnyrančią milžinišką uodegą apima neapsakomas jausmas!
Vankuverio sala, Kanada
Ramiajame vandenyne, šalia pietvakarinių Kanados krantų, slepiasi nepaprasto grožio gamtos kampelis – Vankuverio sala. Nuo žemyninės Kanados dalies Džordžijos sąsiauriu atskirta sala – tikras rojaus kampelis tiems keliautojams, kurie mėgsta poilsį gamtoje. Raižyti kalnai, užutėkiai, fjordai, pelkės, ramiai tekančios upės, krištoliniai ežerai, spygliuočių ir lapuočių miškai – kraštovaizdis čia magiškas.
Vankuverio saloje įsikūręs ir didžiulis Ramiojo vandenyno pakrantės nacionalinis parkas. Keliautojams čia organizuojamos ekskursijos, kurių metu galima išvysti netgi tokius gyvūnus kaip grizliai, juodieji lokiai, pumos, jūrų liūtai ir kt. Na, o norintiems savo akimis išvysti didinguosius banginius, siūloma leisti į turą laiveliais. Geriausias metas plaukti stebėti banginių – pavasaris. Šiuo metų laiku pro salą praplaukia daugiau nei 20 tūkst. pilkųjų banginių. Šiuose vandenyse taip pat gyvena ir kuprotieji banginiai bei bedančių banginių pogrupiui priklausantys mažieji ruožuočiai.
Netoli Vankuverio salos pakrantės gyvena ir kiti jūrų žinduoliai – orkos. Didžiausia tikimybė išvysti šiuos delfininių šeimos gyvūnus – gegužės–rugsėjo mėnesiai.
Žemutinė Kalifornija, Meksika
Žemutinė Kalifornija – tai Meksikos valstija, esanti šalies šiaurės vakaruose, Kalifornijos pusiasalio šiaurinėje dalyje. Dykumos, kalnų grandinės, kaktusų giraitės, smėlynai, išdžiūvę druskų ežerai ir didingai stūksantys ugnikalniai – toks yra šios valstijos kraštovaizdis. Ir tai dar ne viskas: rytinę valstijos dalį skalauja Kalifornijos įlanka, o vakarinę – Ramusis vandenynas. Abi šios pakrantės skiriasi kaip diena ir naktis: Kalifornijos įlanka keliautojus pasitinka dangaus žydrumo vandeniu ir balto smėlio paplūdimiais, o Ramusis vandenynas – vėjais ir gana atšiauriomis gyvenimo sąlygomis. Žemutinė Kalifornija – kontrastingas ir labai įdomus žemės kampelis.
Žemutinės Kalifornijos vandenys dažnai įvardijami kaip įspūdingiausias pasaulio akvariumas. Čia savo akimis galima išvysti net tokius vandens gyvūnus kaip pilkieji banginiai, mėlynieji banginiai, kašalotai, mažieji ruožuočiai, kuprotieji banginiai, finvanai ir kt. Nors tikimybė pamatyti banginius yra ištisus metus, geriausias metas vykti į tokias ekskursijas – vasario–gegužės mėnesiais. Šiuo periodu, netoli Žemutinės Kalifornijos, Ramiajame vandenyne, veisiasi pilkieji banginiai.
Ekskursijos organizuojamos iš didesnių Žemutinės Kalifornijos miestų. Jų metu keliautojams siūloma plaukti nedideliais tradiciniais žvejų laiveliai, kurie vietinių vadinami pangas vardu. Įdomu tai, kad tokių kelionių metu turistai išvysta ne tik iš vandens išnyrančias banginių uodegas, tačiau ir pajunta šių milžiniškų gyvūnų jėgą, mat jie mėgsta prisiglausti prie laivelių, šiek tiek juos pastumdyti. Skamba kiek bauginančiai, tačiau įspūdžiai lieka visam gyvenimui.
Islandija
Islandija – tai šalis, kurią bent kartą gyvenime derėtų aplankyti visiems laukinės gamtos gerbėjams. Įstabaus grožio fjordai, kriokliai, miškingi slėniai, ledynai, karštojo vandens baseinai, ugnikalniai, geizeriai – nors Islandija gana nedidelė sala, įspūdingų gamtos kampelių čia tikrai netrūksta.
Islandija – puiki atostogų kryptis ir tiems keliautojams, kurie svajoja pagaliau išvysti banginius. Tereikia nuvykti į šalies vakarinę arba šiaurinę pakrantę. Būtent čia – didžiausia tikimybė pamatyti didinguosius vandens žinduolius. Didžioji dalis ekskursijų laiveliais organizuojama iš Husaviko. Tai – nedidelis miestas, esantis prie Skjaulvandžio (isl. Skjálfandi) įlankos. Būtent į šią įlanką maitintis užklysta įvairių rūšių banginiai – skirtingais mėnesiais galima išvysti ir skirtingas jų rūšis. Pavyzdžiui, birželį ir liepą – didelė tikimybė pamatyti mėlynuosius banginius, o nuo gegužės iki pat rugpjūčio – kuprotuosius banginius bei kašalotus.
Kolumbija
Didžiuliai auginamos kavos plotai, žaliuojantys slėniai, kuriuose auga laibos ir itin aukštos palmės, kvapą gniaužiantys Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno paplūdimiai, Andų kalnai, drėgnieji atogrąžų miškai, įmantriausių formų uolienų ir akmenų kupina dykuma – Kolumbija gali didžiuotis kerinčiu kraštovaizdžiu. Visgi, šį kartą mūsų temą – banginių stebėjimo vietos, todėl siūlome palikti Kolumbijos žemyninę dalį kiek nuošalyje tam, jog aptartume, ką gi įdomaus galima pamatyti išplaukus į vandenis.
Kolumbijai priklausantys Ramiojo vandenyno vandenys – patenka į kuprotųjų banginių migracijos maršrutą. Pirmieji banginiai nuo Antarktidos ir Čilės į kur kas šiltesnius Kolumbijos vandenis atplaukia liepos mėnesį. Čia jie gyvena, veisiasi ir augina mažylius iki pat lapkričio, kai prasideda migracija atgal. Šiuo periodu iš Kolumbijos pakrantės miestų organizuojamos ekskursijos laiveliais, kurių metu galima išvysti kuprotuosius banginius, kurie užauga iki 15 metrų ilgio ir sveria daugiau nei 36 tonas.
Trumsė, Norvegija
Trumsė – tai septintasis pagal dydį Norvegijos miestas, esantis šiaurinėje šalies dalyje. Įdomu tai, jog šis miestas įsikūręs maždaug 400 km atstumu į šiaurę nuo poliarinio rato. Išskirtinė vieta Trumsei leidžia didžiuotis net keliais rekordais: šiauriausiu visame pasaulyje universitetu, šiauriausia alaus darykla, šiauriausiu pasaulio botanikos sodu, šiauriausia pasaulyje mečete, šiauriausia katalikų vyskupija.
Trumsės miestas – puiki banginių stebėjimo kelionės pradžia. Geriausias metas leistis į tokį nuotykį – žiemos mėnesiai. Tereikia labai šiltai apsirengti – oras atviruose Norvegijos jūros vandenyse tikrai nelepina. Nors oras nelepina, lepina įspūdžiai: plaukiant katamaranais galima išvysti tokius vandens gyvūnus kaip kuprotieji banginiai ar orkos.
Beje, būtų nuodėmė nepaminėti, jog Trumsė – atostogų kryptis, kurią renkasi ne tik norintys stebėti banginius, tačiau ir tie, kurie trokšta išvysti šiaurės pašvaistę. Nuo pat spalio iki kovo vidurio, giedrais vakarais, Trumsės apylinkių dangus nusidažo magiškomis spalvomis: nuo geltonos, iki violetinės, nuo smaragdinės žalios iki vaiskiai mėlynos – vaizdais išties nepaprastas.
Šri Lanka
Šri Lanka – dar viena šalis, kuri lyg magnetas traukia keliautojus, mėgstančius leisti laiką gamtoje. Visus metus žaliuojantys atogrąžų miškai, kuriuose gausu egzotinių augalų bei gyvūnų, didingos viršukalnės, žavingos Indijos vandenyno pakrantės, kriokliai, upeliūkščiai, slėniai – Šri Lankos kraštovaizdis išties įspūdingas. Beje, nors šalis gana nedidelė, vos 65 610 kv. km ploto, čia įkurti net 26 nacionaliniai parkai – siekiama apsaugoti florą ir fauną.
Viešint Šri Lankoje sausio–lapkričio mėnesiais, verta leistis į kelionę ne tik po nacionalinius parkus, tačiau ir į Indijos vandenyną – būtent šiuo periodu galima išvysti ne ką kitą, o mėlynuosius banginius! Šie vandens gyvūnai – tikri milžinai, užauga net iki 33 metrų ilgio, ir gali sverti daugiau nei 150 tonų. Tai – didžiausi Žemės istorijoje gyvūnai (palyginimui, didžiausi dinozaurai sverdavo apie 90 tonų).
Šri Lankos vandenyse galima išvysti ir kašalotus, kuprotuosius banginius, Braido ruožuočius. O taip ir delfinus, jūrinius vėžlius, žuvis skraiduoles. Povandeninis pasaulis čia tikrai labai įvairus.
Kelionių akademija – ieškantiems egzotinių kelionių.
