Tad net ir ne „uosto dienomis“, t.y. plaukiant jūra, kruizo keleiviai neturi kada nuobodžiauti – kad ir visą dieną gali mėgauti SPA, kitomis grožio procedūromis, sportuoti, žaisti golfą, turkštis baseinuose arba leisti pinigus baruose, restoranuose ir kazino.
Keliaudamas keltu esi tarsi automobilyje – neturi jokio komforto. Tuo metu kruiziniame laive jautiesi tarsi viešbutyje – po ranka viskas, ko reikia tingioms atostogoms.
Visa tai galima rasti beveik kiekviename kruiziniame laive. Būtent laive, o ne kelte – tai ypač pabrėžia tokių kelionių pardavėjai. Keliaudamas keltu esi tarsi automobilyje – neturi jokio komforto.
Tuo metu kruiziniame laive jautiesi tarsi viešbutyje – po ranka viskas, ko reikia tingioms (nors nebūtinai) atostogoms.
Keliauti kruiziniu laivu man dar neteko, tačiau progą apsilankyti poroje jų jau turėjau. Vienas tokių laivų – rugpjūčio 3 dieną į Klaipėdą užsukęs „Serenade of the Seas“.
Šeimai pritaikytu kruiziniu laivu daugiausia keliauja amerikiečiai, kanadiečiai ir australai, nemažai meksikiečių, kinų, yra ir keletas turistų iš Filipinų.
Tuo metu, kai jie pažindinosi su miestu ar vyko į užsakytas ekskursijas į Kuršių neriją, laive buvo surengta ekskursija Lietuvos turizmo agentūrų atstovams. Kartu su jais turėjau išskirtinę progą pamatyti, kur valgo, pramogauja ir sportuoja 11 dienų po Baltijos jūrą keliaujantys kruizo keleiviai.
Įspūdis įdomus: net žvalgantis po prabangiai įrengtus restoranus ir kitas laivo keleiviams skirtas viešąsias erdves supranti, jog tokios atostogos būtų visai kitokios, nei esame įpratę.
Nors dauguma įsivaizduoja, jog kruizus dažniausiai renkasi vyresnio amžiaus žmonės, taip nėra. Vis dažniau į kruizus išsiruošia jaunavedžiai (kruiziniuose laivuose galima ir susituokti bei surengti vestuvių šventę), dar viena auganti keliautojų grupė – šeimos. Pavyzdžiui, nemaža dalis 2 000 „Serenade of the Seas“ keleivių buvo būtent tėvai su vaikais.
Kompanijos „RCL Cruises LTD“, kuriai priklauso kruizinis laivas „Serenade of the Seas“, pardavimų koordinatorius Davidas Andre'as Rogleris sakė, jog vaikai laive neturi kada tingėti ar lakstyti koridoriais – dažniausiai jie žaidžia baseinuose, kitose pramogų erdvėse.
Jei tėvai pageidauja, jie savo atžalas gali palikti kelioms valandoms ar net dienai su angliškai kalbančiais prižiūrėtojais: šie pasirūpins visais mažylių ir vyresnių vaikų poreikiais.
Kol vaikai prižiūrimi, tėvai gali mėgautis visais kruiziniuose laivuose esančiais privalumais: pradedant SPA zonomis, kazino, biblioteka, baseinais, baigiant deginimusi ant gulto prie baseinų.
Vakarienei išsirinkti vietą gali būti net sudėtinga – laive veikia net keletas skirtingų restoranų, taip pat angliškas pub'as, cigarų baras.
„Keleiviai renkasi pagal savo poreikius ne tik restoraną, bet ir valgymo laiką. Standartiškai vakarienė patiekiama 18–18.30 val. ir 20 val., tačiau mūsų kompanijos laivuose galima rinktis ir lankstų vakarienės grafiką. Tai ypač patogu, kai keliauji su vaikais, kurie vieną dieną tam tikru laiku gali dar nenorėti valgyti, o kitą jau būti labai alkani“, – sakė „RCL Cruises LTD“ atstovas.
Kruizai – ne tik turtingiems pensininkams
Tai, kad kruizai įdomūs tik senukams – vienas iš daugelio mitų, sako kelionių agentūros „Superkeliones.lt“ vadovas Udrius Armalis. Pasak jo, prieš pradedant pasakojimą apie kruizus, reikėtų grįžti į jų atsiradimo istoriją. Nes būtent čia ir slypi pagrindiniai kruizų mitai.
„XIX a. pradžioje, kai kelionės tarp žemynų vyko tik laivais, turtingiems to meto keleiviams nuspręsta pasiūlyti pramogas jūroje bei ekskursijas uostuose.
Ir nors ginčijamasi, ar pirmu kruizu galima laikyti karališkai svitai skirtos kelionės laivu „Francesco I“ ar kompanijos „P&O“ kruizus, tačiau būtent tada kilo pirmasis tokių kelionių mitas – jais gali keliauti tik turtingi asmenys“, – pasakojo pašnekovas.
Pasak jo, XX a. 6 deš. pasirodę pigūs transatlantiniai skrydžiai pakeitė keliavimo būdą ir didžioji dalis keleivius plukdžiusių laivų iškeliavo į užmarštį. Tačiau kartu tai galima laikyti ir šiuolaikinių kruizinių kelionių pradžia.
„Kadangi tuo metu tokias keliones sau galėjo leisti tik pasiturintys ir daug laisvo laiko turintys turistai (o tokie tegalėjo būti pensininkai), taip gimė antras mitas: kruizai – tai pensininkų rojus“, – atkreipė dėmesį U. Armalis.
Kainos leidžia rinktis
Anot jo, teisingiausias apibūdinimas, kalbant apie kruizus būtų – jūros viešbučiai, kursuojantys tarp skirtingų uostų, kur laive siūlomos pramogos ir maitinimas, o išlipus į krantą – ekskursijos.
„Atsiradus pigiems skrydžiams ir didesniems kruiziniams laivams, kelionės tapo pigesnės ir prieinamos net vidutines pajamas turintiems keleiviams.
Pavyzdžiui, kelionė kruiziniu laivu su visu maitinimu po Viduržemio jūrą paprastai kainuoja nuo 459 eurų. O tiek kainuoja vidutinės klasės viešbutis bet kuriame Viduržemio jūros kurorte.
Tačiau viešbutyje esi pririštas prie jo, o keliaudamas laivu kiekvieną dieną esi skirtingame uoste ir čia jau tik nuo tavo pageidavimų priklauso, ar liksi laive, ar keliausi pažinti dar vieną miestą“, – kruizo privalumus vardino kelionių agentūros įkūrėjas.
Be abejo, išliko ir išskirtinių kruizų, skirtų turtingajam keliautojų sluoksniui, kurie kainuoja ne vieną tūkstantį eurų. Vieni tokių – kruizai aplink pasaulį, kurių kaina prasideda nuo 6000 eurų. Kiti – kruizai buriniais laivais, jų kaina prasideda nuo 2500 eurų.
Kaip atskirą prabangių kruizų kategoriją reikėtų paminėti ekspedicijas – dažniausiai jos rengiamos į Šiaurės polių ar į Antarktidą.
Ar iš tiesų kruizai skirti tik pensininkams? U.Armalis dar kartą užtikrina – tikrai ne.
„Šiuolaikiniai kruiziniai laivai yra greičiau šiuolaikiniai viešbučiai, siūlantys puikų maistą bei visas įmanomas pramogas jame. Laivuose įrengtos vaikų žaidimo aikštelės, baseinai ir vandens kalneliai, vakarais vyksta pramoginiai renginiai, o jaunimui – diskotekos.
Kruizuose iki šiol išliko tradicija kelionės metu vakarieniauti su proginėmis suknelėmis: vyrams privaloma ne mažiau kaip du vakarus per kelionę dėvėti smokingą. Tačiau sutikite, juk tai netrukdo, o priešingai – padeda ne tik gerai praleisti laiką, bet ir susikurti nepamirštamus atostogų prisiminimus.
Juk ne kasdien tave sveikina pats laivo kapitonas? Iš esmės kelionė kruiziniu laivu primena taip lietuvių pamėgtą gyvenimą viešbutyje su „FB+“ maitinimo sistema“, – sakė U.Armalis.
Prieš kelionę – namų darbai
Ką turi žinoti keliautojas, besiruošiantis kelionei kruiziniu laivu? Pirmiausia reikėtų susiplanuoti, kaip nuvykti iki pradinio ir galutinio uosto. Pavyzdžiui, didžioji dalis Viduržemio jūros kruizų išplaukia ir Romos Civitavecchia uosto, tačiau yra kruizų ir iš Genujos, Triesto uostų, iki kurių nuvykti iš Lietuvos nėra pigu.
Tad svarbiausias darbas yra pasirinkti tinkamą uostą, iki kurio lengva ir pigu nusigauti. Esant galimybei reikia derintis skrydžius taip, kad nereikėtų uostamiestyje papildomai nakvoti prieš kruizą ar po jo.
Svarbu žinoti, kad nors dauguma pramogų ir paslaugų kruizinės kelionės metu įskaičiuojamos į kainą, tačiau į kruizo kainą paprastai neįskaičiuoti arbatpinigiai. Tiesa, jie yra fiksuoti ir sumokami iš karto, mokant už kelionę.
„Nepamirškite, kad laive grynieji pinigai necirkuliuoja: jums atvykus į laivą reikės „įsinešti“ pinigus į laivo kortelę arba prie laivo kortelės prijungti savo banko kortelę.
Ir vienas ir kitas būdas turi savo privalumų ir trūkumų: tarkime, „pririšant“ bankinę kortelę reikia įspėti savo banką, kad galimi atsiskaitymai tą pačią dieną skirtingose šalyse ir bankas nesugalvotų užblokuoti kortelės“, – sakė U. Armalis.
Jis patarė, jog reikėtų iš anksto planuoti būsimas ekskursijas: jas galima užsisakyti tiek laive, tiek agentūroje. Taip pat prieš kelionę vertėtų pasidomėti, ar lankant kruize numatytas šalis reikės vizų. Jei jų reikia, ar galima bus įsigyti laive.
Keliaujant kruiziniu laivu nemažai laiko teks praleisti kajutėje. Tad renkantis ją taupyti nevertėtų – juk kruizas – puiki proga atgaivinti romantiškus jausmus. O įžiebti juos lengviau kajutėje, kuri turi balkoną su vaizdu į jūrą ar naują miestą.
