Nuo informacinės lentos per miškelį vingiuoja malonus miško takelis, vedantis prie piliakalnio, sudarančio lašo formos pylimą, kuris juosia daubą su joje tekančiu upeliu.
Spėjama, kad čia XIII a. čia stūksojusi kunigaikščio Vykinto, Saulės mūšyje su žemaičių kariais nugalėjusio kryžiuočius, pilis. Iki šiol gyva vietinių žmonių pasakojama istorija, kad kiekvienais metais per Kalėdas kalne vienai nakčiai atgyja narsuolių žemaičių karžygių dvasios. Piliakalnis apžėlęs medžiais, tačiau horizonte aiškiai matyti kiti piliakalniai – kalnas tikriausiai buvo laužų susisiekimo sistemos dalis.
Stebuklingas šaltinis
Dauboje tekantis Aitralės upelis garsus savo šaltiniu. Šiauriniame Aitralės upelio šlaite gulinčiame akmenyje iškaltas laivelio simbolis – žmogaus rankų darbas. Spėjama, kad toks pat simbolis iškastas ir pietiniame šlaite. Šaltinio vieta prie upelio yra tokios pat formos. Viename šaltinio šlaite iš žemės kyšo falo formos akmuo. Tikintieji sako, kad ant jo pasėdėjusios moterys neilgai trukus pastoja. Anot Simono Daukanto, šaltinio vanduo turi stebuklingų galių – žmonės iki šiol pasakoja apie stebuklingus išgijimus. Šaltinėlio vanduo išties labai švarus ir skanus - gali būti, kad žemaičių protėviai prie Aitralės kūrėsi ir dėl šios priežasties. Įrodymas, kad čia gyveno žmonės, gali būti ir dar 1949 m. miškotvarkos projekto dokumentas, kuriame Aitros atkarpa Lopaičiuose vadinama Pilies vardu.
Daugiausiai mokslininkų ir mistikų diskusijų kelia šalia piliakalnio kitame upelio krante puikiai išlikę senosios lietuvių religijos šventvietės elementai.
Paslaptinga observatorija
Svarbiausiais Lopaičių komplekso objektais galima laikyti spėjamą observatoriją ir dolmeną. Observatorija – tai lygų apskritimą sudaranti nedidelė dauba, kurios šlaituose išdėstyti įvairaus dydžio akmenys. Gali būti, kad žyniai šią vietą naudojo kaip dangaus kūnų, metų laikų stebyklą, priimdavo čia svarbius sprendimus. Dolmenas kildinamas iš graikų žodžio „akmens stalas“, iš plokščių akmenų sukrautas statinys, primenantis vartus, ypatinga energetinė vieta, kurioje galima pasikrauti žinių ir energijos, tai ryšio su savo protėviais vieta.Tiek prie observatorijos, tiek prie spėjamo dolmeno ir šiandien negęsta žvakutės, žmonės aukoja lauko gėles, vaisius.
Nors fizikai skeptiškai žvelgia į žmonių samprotavimus esą žemę supa energetinės linijos, kurių susikirtimo taškuose esančią ypatingą energiją, raminančią ir apvalančią žmogų, tačiau Lopaičiais kaip atskaitos tašku pasinaudoję bioenergetikai bandė sukurti energetinę gardelę, kurią užklojus ant visos Lietuvos susidaro dviejų rombų (pagrindais sugludusių trikampių) sistema. O kol mokslininkai ir mistikos ieškotojai ginčijasi, patys nuvažiuokite į Lopaičius ir širdim pajuskite, kas tikra, o kas ne.
