Ekskursijos maršrutas – istorinis kelias, jungiantis dvi sostines: Vilnių ir Krokuvą. Jo atsiradimas siejamas su Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jogailos vestuvine kelione iš Vilniaus, per Liubliną į Krokuvą, kur jis, priėmęs Lenkijos didikų pasiūlymą, vedė Lenkijos karalienę Jadvygą ir tapo Lenkijos karaliumi. Ši kelionė ilgam sujungė dvi sostines ir tapo vienu svarbiausiu prekybos kelių, jungiančiu Lenkijos karalystę ir Lietuvos Didžiąją kunigaikštystę. 1569 metais pasirašius Liublino uniją ir sujungus dvi valstybes į bendrą, šis kelias tapo pagrindiniu maršrutu ne tik tarp prekybininkų, bet ir diplomatų, dvasininkų, menininkų.
Kelionė į Liubliną
Gegužės 16-ąją išvykome anksti ryte, kad galėtume kuo daugiau aplankyti. Kelionės grafikas buvo labai įtemptas. Visi susirinko laiku – 30 užsienio lietuvaičių, užsienio lietuvių studentų klubo narių iš 6 skirtingų pasaulio šalių (Argentinos, Baltarusijos, Ukrainos, Urugvajaus, Rusijos ir Lenkijos). Tik apie pietus pasiekėme Liublino miestą. Pirma mūsų lankymo stotelė buvo Šv. Trejybės koplyčia, Liublino pilyje. Tai vertingiausias jogailaičių epochos istorinis objektas. Jį pastatė paskutinis Piastų dinastijos karalius Kazimieras Didysis, o Jogaila finansavo visą koplyčios puošybą freskomis. Todėl ant freskų tarp biblinių motyvų galima rasti Jogailaičių herbą, klūpantį Jogailą, o karaliaus portretas matomas vidinėje arkos pusėje.
Nusileidome Liublino pilies kambarių link. Kadaise pilies menėse buvo priimami svarbiausi politiniai sprendimai tiek Lietuvai, tiek Lenkijai. Dabar ten yra paveikslų galerija, o garbingoje vietoje eksponuojamas didžiulis Jano Mateikos paveikslas „Liublino Unija“.
Spėjome kartu su gide nusileisti į Liublino senamiestį. Aplankėme Vyskupo ir kankinio Šv. Stanislovo (tėvų dominikonų) bažnyčią, kurios refektoriume saugomas krucifiksas (tapyta ar skulptūrinė prikalto Kristaus figūra, atvaizdas), prie kurio buvo prisiekta Unijai Liublino pilyje. Pamatėme vieną iš gražiausių Liublino renesanso pastatų – Liubomelskių namą, Turgaus aikštę, Šv. Pauliaus atsivertimo bažnyčią, kurios vienuolyne, spėjama, buvo apsigyvenę unijos aktą priėmę seimo dalyviai, Švč. Mergelės Marijos Nugalėtojos dangun ėmimo (brigitiečių) bažnyčią. Taip bekeliaudami, atsiradome aikštėje, pačiame miesto centre. Lietuvių aikštės – pavadinimas kilo dėl unijos seimo laikais čia apsistojusių Lietuvos šlėktų. Aikštės centre pastatytas didelis obeliskas – tai paminklas, kuris pastatytas prieš 175 metus, menantis apie Lietuvos ir Lenkijos sąjungą. Ant obelisko pritvirtintas paauksuotas bareljefas, vaizduojantis dviejų moterų figūras, tiesiančias viena kitai rankas. Tarp jų – du herbai: Lietuvos vytis ir Lenkijos Baltasis erelis.
Druskos kasyklos ir Krokuva
Gegužės 17 dieną kita mūsų ekskursijos stotelė tapo Veličkos. Netoli Krokuvos esančioje senojoje druskos kasykloje Veličkose įrengta ekspozicija, supažindinanti su druskos kasėjų kasdienybe, požeminio darbo specifika, eksponuojama didelė mineralų ekspozicija. Tai 3 km ilgio ekskursijų trasa, vedanti mus tuneliais, esančiais 64-135 metrų gylyje po žeme. Viena įdomiausių kasyklos vietų – po žeme įrengta koplyčia, kurioje visos detalės yra išdrožinėtos iš druskos. Bendras druskos kasyklų labirinto, išsidėsčiusio net 9 lygiais, ilgis – apie 300 km.
Praleidus 6 valandas druskos kasykloje, pakvėpavus jonizuotu oru, nuvažiavome lankyti Krokuvos miesto. Ten mūsų laukė dvi užsienio lietuvių studentų klubo Alumni narės, šiuo metu gyvenančios ir besimokančios Krokuvoje: Alicija Pazniak ir Lana Dadu. Visi kartu lankėme gražiausią Lenkijos miestą, ilgus amžius buvusia Abiejų Tautų Respublikos sostine. Pakilome į Vavelio kalvą – tai Krokuvos širdis. Vavelio katedroje buvo karūnuotas karalius Jogaila ir bemaž visi, valdę Abiejų Tautų Respubliką, karaliai. Vavelio katedros koplyčioje, dengtoje auksiniu kupolu, palaidotas Žygimantas Senasis, Žygimantas Augustas ir Ona Jogailaitė. Katedros laipteliais pakilome į Žygimanto varpinę, kurioje ant varpo pavaizduotas Lietuvos vytis ir Lenkijos baltas erelis, simbolizuojantys ir menantys dviejų valstybių Uniją. Nusileidę nuo varpinės, aplankėme Vavelio kriptas. Nuo Vavelio nužingsniavome Turgaus aikštės link. Toliau aplankėme: Šv. Marijos Mergelės bažnyčią, Rotušę, Krokuvos miesto gynybinės sienos liekanas, Florijono vartus. Dieną vainikavo galutinė stotelė: paminklas, skirtas Žalgirio mūšiui paminėti.
Vieta, menanti skaudžią žmonijos istoriją
Maždaug už 50 kilometrų nuo Krokuvos, šalia nedidelio Osvencimo miestelio, Vokietijos nacistai buvo įkūrę didžiausias koncentracijos stovyklas. Osvencimo ir Bžežinkos (Birkenau) koncentracijos stovyklose per 5 metus nužudyta apie 1,1 mln žmonių, daugiausia žydų. Šiuo metu čia įkurtas muziejus, kurio niūri ekspozicija supažindino mus su holokausto mastu bei liudija apie didžiulį nusikaltimą. Tai didžiausio masto tragedijos žmonijos istorijoje vieta, kurią turėtų aplankyti kiekvienas. Ši vieta paliko mums didelį įspūdį. Suteikė progą bent iš dalies suvokti baisius holokausto padarinius.
Tekstą parengė Irena Kowalewska, Užsienio lietuvių švietimo centro vyresnioji metodininkė.
