Į 15min kreipėsi skaitytoja, kuri pastarąjį pusmetį gyveno Stambule. Mergina praėjusį penktadienį turėjo skristi namo LOT maršrutu Stambulas-Varšuva-Vilnius, tačiau į lėktuvą buvo neįleista – kaip ir dauguma kitų lietuvių. Pasak jos, iš 8 lietuvių į lėktuvą negalėjo įlipti 6.
„Praėjau visas patikras, tačiau atėjus iki vartų iš manęs buvo pareikalauta COVID-19 testo su pareiškimu – „Lietuva jo iš jūsų reikalauja“. Absurdas tai, jog iki skrydžio gan įdėmiai domėjausi apie reikalavimus atvykstantiems į Lietuvą, LOT reikalavimus ir t.t. LOT testo reikalauja tik skrendant į Kiprą, o Turkija tą savaitę, kaip man jau pranešė Sveikatos apsaugos ministerija, buvo žemiau 25 (atvejų 100 tūkst. gyventojų) ribos, ir testo skrendant į Lietuvą apskritai nereikėjo“, – situaciją dėstė ji.
Net jeigu Turkija ir būtų tuomet peržengusi 25 ribą, lietuviai į savo šalį vis tiek būtų galėję grįžti nepasidarę testo – jį galima pasidaryti ir Lietuvoje per 24 valandas nuo grįžimo.
Pašnekovė Varšuvoje turėjo praleisti apie 3 valandas, laukdama skrydžio į Lietuvą, tačiau būtų neišėjus iš tranzito zonos.
„Palaužta emociškai naktį grįžau į Stambulą, jau nebeturėdama SIM kortelės. Ačiū dievui, vis dar turėjau nakvynės vietą... Kitaip jausčiausi kaip išmesta į gatvę bei galvodama, jog kažko nepriskaičiau“, – pasakojo ji.
Savaitgalį mergina pagalbos niekur negalėjo rasti – juk laisvadieniai, niekas nedirba. Pirmadienį ji susisiekė su Lietuvos ambasada Turkijoje, kur išgirdo – neįleistų lietuvių yra nemažai, ir tai tikriausiai yra neteisingos LOT informacijos padarinys.
„Tuomet bandau raganų medžioklę su LOT, tačiau šių komunikacijos lygis tik feisbuko „mesendžeryje“, čia retai atrašantis žmogus nukreipia į ofisą Stambule, į kurį nuėjus paaiškėjo – jis nebeegzistuoja. Buvau nukreipta į oro uosto biurą, tačiau ir ten niekas neatsiliepia. Skambinu į Lenkiją, iš Turkijos kalbu netoli pusvalandžio, konsultantė ir jos vadybininkė nieko negali padaryti.
Išeitis – skundo rašymas, kurį užpildžiau dar penktadienį, o baisiausia jo dalis – jog skundas išnagrinėjamas per 30 dienų. Tad tiek žinių iš LOT“, – situaciją nupasakojo mergina. Ji sako nenusileisianti – jau Lietuvoje ieškos kaltų.
Neįleistų lietuvių buvo nemažai, ir tai tikriausiai yra neteisingos LOT informacijos padarinys.
„Labiausiai šitoje situacijoje liūdina, jog niekas nėra atsakingas. Įsivaizduokite – aš studentė, nelegaliai nepriimta į skrydį, turiu grįžti į Stambulą. Mano leidimas gyventi Turkijoje jau irgi skaičiuoja paskutines dienas. Kur man gyventi? Galbūt aš gyvenčiau gatvėje ir pan. Kreipiausi į ambasadą, į Užsienio reikalų, Sveikatos ministerijas“, – pasakojo ji.
URM per „WhatsApp“ ją nukreipė į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (VVTAT), o vėliau gautas dar vienas atsakymas ją nustebino: „Išdėsčius situaciją, URM man atrašė: „Atsižvelgiant į tai yra akivaizdu, jog Jums būtų buvę leista atvykti į Lietuvos Respubliką su sąlyga, kad nepraėjus 24 val. nuo atvykimo kreipsitės į tyrimus atliekančią įstaigą dėl Covid-19 testo atlikimo“. Ar tai yra pagalba užsienyje įstrigusiam piliečiui?“
Mergina supranta, kad tikriausiai kalčiausi šioje situacijoje yra LOT, kurie vadovavosi neteisinga informacija. „Tačiau paprastam žmogui iki jų prisibelsti yra reikalų, tačiau tikėjausi savo šalies įstaigų pagalbos. Manau, toks nesusikalbėjimas puikus įrodymas, jog gyvename informacijos pertekliaus, institucijų neveiksnumo ir aviacijos fiasko lygmenyje. Kodėl dėl valstybių bei įstaigų nesusikalbėjimo turi kentėti paprastas pilietis?“, – nusivylusi retoriškai klausė ji.
Portalas 15min kreipėsi į LOT oro linijas komentaro, tačiau per kelias dienas jo dar negauta. Jį gavus, tekstas bus papildytas.
15min žiniomis, tai jau ne pirmas kartas, kai Lietuvos piliečiai susiduria su problemomis, kai su LOT oro linijomis keliauja iš Stambulo į Vilnių per Varšuvą. Šaltinių duomenimis, Lenkijos oro linijos kai kuriais atvejais esą taiko net griežtesnius reikalavimus nei oficialios šalių taisyklės dėl COVID-19, tačiau apie juos ne visada yra skelbiama.
LOT savo tinklalapyje pažymi, kad keleiviams tenka atsakomybė prieš perkant bilietus įsitikinti, ar jie galės patekti į šalį, į kurią nori skristi. Perspėjama, kad jeigu asmuo neatitiks reikalavimų, jam nebus leista lipti į lėktuvą.
Oro linijų svetainėje atskirai minimas tik būtinas COVID-19 testo rezultatas skrendantiems į Kiprą.
Keliautojai, kurie pastarosiomis savaitėmis su LOT skrido kitomis kryptimis, ne iš Turkijos, sakė su problemomis nesusidūrę.
Lietuvos ambasada Turkijoje per pastaruosius mėnesius gavo 2 Lietuvos piliečių skundus dėl jų neįsileidimo į aviakompanijos LOT skrydžius maršrutu Stambulas-Varšuva-Vilnius. „Lietuvos piliečiai pateikė skundus pačiai LOT bendrovei dėl moralinės ir finansinės žalos atlyginimo, nes aviakompanija atsisakė nemokamai pakeisti jų bilietus į kitą datą. Piliečiai informavo mūsų ambasadą, kad pagal minėtos aviakompanijos poziciją ši situacija yra pačių keleivių atsakomybė, nes jie ketino vykti į Lietuvą be COVID-19 testo“, – 15min teigė Lietuvos ambasada Turkijoje.
Kokios pagalbos galima tikėtis?
URM Informacijos stebėjimo ir žiniasklaidos skyrius 15min teigė, kad atsakant į fizinių ar juridinių asmenų paklausimus yra teikiama informacija apie atvykimo į Lietuvą sąlygas.
„Tačiau URM negali daryti įtakos kelionių organizatorių ar vykdytojų veiklai. Kadangi oro linijas ir keleivius sieja, visų pirma, pardavėjo ir pirkėjo santykiai, esant nusiskundimų oro linijų veiksmais, dėl šių klausimų siūlytume kreiptis į vartotojų teises ginančias institucijas“, – teigiama pateiktame komentare.
URM taip pat pažymėjo, kad šiuo metu, tebesitęsiant koronaviruso pandemijai, rekomenduoja nevykti į daugumą pasaulio valstybių (taip pat ir Turkiją).
„O visgi planuojantiems keliones yra ypač svarbu susipažinti su šalies, į kurią numatoma keliauti ar vykti tranzitu, vežėjo, kurio paslaugomis bus naudojamasi, reikalavimais keliaujantiems bei žinoti, kad sergamumo situacija gali pasikeisti labai greitai, ir tai gali lemti būtinų apribojimų tiek užsienio valstybėse, tiek Lietuvoje atnaujinimą“, – įspėjo URM.
Po karantino Lietuvoje atšaukimo birželio mėn. Lietuvos ambasada Turkijoje teigė daugiausiai sulaukianti paklausimų dėl Lietuvos piliečių šeimos narių (Turkijos piliečių) vykimo į Lietuvą ir tranzito per trečiųjų šalių oro uostus sąlygų, nes nėra tiesioginių skrydžių tarp Turkijos ir Lietuvos, taip pat dėl konsulinių paslaugų (santuokos apskaitymo, konsulinių pažymų išdavimo, LR pasų išdavimo ir pan.) ir Šengeno vizų išdavimo Turkijos ir kitų trečiųjų šalikų piliečiams sąlygų ir terminų.
Informaciją, kokiais atvejais ir kokia konsulinė pagalba Lietuvos piliečiams gali būti teikiama, galima rasti čia. Kokios paslaugos gali būti teikiamos ir kokios ne – čia. Pažymima, pavyzdžiui, kad konsuliniai pareigūnai negali vykdyti kelionių agentūrų, vertėjų ar gidų funkcijų.
URM karštoji linija pavasarį prasidėjus pandemijai buvo tiesiog apgulta, kai į Lietuvą norėjo grįžti per 6 tūkst. užsienyje įstrigusių Lietuvos piliečių. Skelbiama, kad vien tik į ministerijos karštosios linijos numerį per laikotarpį 2020-03-14/31 buvo gauta 14 514 skambučių, t.y. vidutiniškai apie 1 tūkst. skambučių per dieną, neskaitant kreipimųsi e-paštu ir kitais ryšio kanalais.
Tuomet 24/7 principu dvi savaites informacijos centre pamainomis budėjo 150 užsienio reikalų ministerijos darbuotojų. Situacijai normalizavusis, tokių piliečių užklausų statistika nėra kaupiama, 15min informavo URM.
Kur kreiptis norint apginti savo teises?
15min prašymu situaciją pakomentavo Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba:
„Informuojame, kad pirmiausiai vartotojas, kurio teisės ir interesai buvo pažeisti, privalo raštu kreiptis į paslaugos teikėją ir nurodyti konkretų savo reikalavimą, kartu pateikdamas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus.
Jei vartotojo netenkina gautas paslaugos teikėjo atsakymas arba paslaugos teikėjas nepateikia motyvuoto atsakymo, vartotojas turi teisę kreiptis į atitinkamas institucijas:
- tais atvejais, kai paslaugos teikėjas registruotas kitoje Europos Sąjungos šalyje, Norvegijoje, Islandijoje ar Jungtinėje Karalystėje, vartotojas turi teisę kreiptis nemokamos pagalbos į Europos vartotojų centrą Lietuvoje (www.ecc.lt);
- jei paslaugos teikėjas registruotas Lietuvoje, dėl ginčo sprendimo ne teismo tvarka vartotojas turi teisę kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (www.vvtat.lt);
- jei paslaugos teikėjas registruotas trečiojoje šalyje, pavyzdžiui, Turkijoje, vartotojas turi teisę kreiptis į vartotojų teises ginantį pasaulinį tinklą (http://www.econsumer.gov/), kurio narėmis yra daugiau nei 35 institucijos visame pasaulyje.
Papildomai informuojame, kad informaciją dėl kelionių apribojimų ir rekomendacijų keliaujant į užsienio šalis galima sekti Užsienio reikalų ministerijos tinklalapyje https://keliauk.urm.lt/lt/.“
