„Lėtasis turizmas – tai mūsų kryptis“, – teigia Alytaus rajono savivaldybės mero pavaduotoja Dalia Kitavičienė. Pasak jos, kelių dešimčių kaimo turizmo sodybų savininkai kaip tik ir pasirengę atverti slėpiningiausias vietas.
Turizmo ekspertai sako, kad ši taktika teisinga – tik atvykėliams reiktų pasiūlyti kuo įvairiausių pramogų. Kiek nestandartinis Alytaus rajono lankytinų vietų TOP 5 galėtų atrodyti taip:
1. Punios piliakalniai
Artėjant prie miestelio, maloniai nustebina pėsčiųjų ir dviračių takas, o atvykus pakeri Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčios bokštai. Pro Punią veda ir Šv. Jokūbo piligrimų kelias, tad lankytojų čia niekada netrūksta. Be to, Punia yra vienas iš 14-os seniausių ankstyvųjų Lietuvos miestų.
Už bažnyčios, keliaujant bruko takeliu Nemuno link, stūkso Punios piliakalnis. Pasakojama, jog ant Punios piliakalnio stovėjo kunigaikščio Margirio pilis, vadinta Pilėnais. Manoma, kad 1336 m. būtent čia ir vyko žymusis Pilėnų mūšis.
Dabar į piliakalnį užlipti vieni juokai ir pažliugusį rudenį – takeliai sutvarkyti, o nuo viršūnės atsiveria kvapą gniaužiantys Nemuno ir Punios šilo vaizdai.
Nepraleiskite progos nusileisti ir į piliakalnio papėdę. Einant link prieplaukos, kur Punelė įteka į Nemuną, čiurlena Nečiuikų šaltinėlis-kriokliukas, gavęs pavadinimą nuo kadaise greta buvusio dvaro.
„Čia tikra atgaiva sielai, kuomet girdi, kaip šaltinėlis šniokščia, tyliai banguoja ir ošia Nemunas, į kurį skuba Punelė“, – sakė Punios seniūnas Gintautas Laukaitis.
2. Skrydis per Nemuną
Kas gali geriau iškratyti visas mintis iš galvos, jei ne skrydis lynu per Nemuną. Daug emocijų sukeliančią atrakciją siūlo Radžiūnų kaime įsikūręs nuotykių parkas „Tarzanija“.
„Parką žino visi – nuo mažiausio, iki didžiausio. Čia kiekvienas gali išbandyti pramogas – ne tik adrenalino mėgėjai, bet ir norintys tiesiog pabūti gamtos apsuptyje. Žinoma, viena įspūdingiausių pramogų – skrydis per Nemuną“, – sako Alytaus rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Laimutė Zavistauskienė.
Drąsiausi gali išbandyti ir „pašėlusių kalnelių“ greičio trasas, ir laipynes medžiuose. Čia tilteliais sujungti medžiai, kabantys tinklai, judantys rąstai ir kitos kliūtys įveikiamos bene kiekvienam, nes trasos suskirstytos įvairaus sudėtingumo lygiais.
3. Butrimonys su trikampe aikšte ir fontanu
Dar ne visi žino Butrimonis, tačiau čia užsukti tikrai verta. Atvykus galima pamatyti vienintelę Lietuvoje trikampę aikštę, turistų jau pamėgtą sūkurinį fontaną, žydų, totorių ir lietuvių paveldą.
„Fontanas – dinaminis sūkurys, galima sakyti šiuo metu yra didžiausias traukos objektas. Nesitikėjome, kad jis taps tos populiarus“, – sako miestelio seniūnas Andrius Karlonas.
Aikštėje taip pat galima pasigrožėti ir mergaitės su krepšinio kamuoliu skulptūra. Ji skirta krepšinio motina vadinamai Sendai Berenson-Abbott. 1899 metais iš Butrimonių kilusi moterų krepšinio pradininkė sukūrė šio žaidimo taisykles, kurios galiojo apie 70 metų.
Iš Butrimonių kilusi moterų krepšinio pradininkė sukūrė šio žaidimo taisykles, kurios galiojo apie 70 metų.
Pačiame centre įsikūrusios ir vietinės krautuvėlės. Viena tokių – „Ateities rojus“, siūlanti suvenyrų, lino ar net autorinių dirbinių.
Butrimonyse galima paragauti ir išskirtinių, ypač ilgus spyglius turinčių šakočių – tereikia užsukti į kiek atokiau nuo centro esančią kepyklėlę „Žygindra“. Sutarus, galima ir pačiam pasimokyti juos kepti.
Ateityje Butrimonyse planuojama įkurti Trijų tautų muziejų.
4. Raižiai, totoriai ir šimtalapiai
Ne taip dažnai užsukame į tikrus totoriškus kaimelius. Vienas tokių – Raižiai, įkurti dar XV amžiaus pabaigoje. Čia tuo metu buvo 44 totorių namai, vadinamieji dūmai.
Užsukus į Ražius galima pamatyti dabartinę mečetę, pastatytą 1889 metais. Ji vienintelė Lietuvoje veikusi ir sovietmečiu. Statybų metu į ją buvo perkeltas sudegusios bazorų mečetės 1684 metais pagaminta sakykla, vadinama minbaru. Dabar šalia medinės mečetės stovi du Jono Naviko sukurti saulės laikrodžiai. Vienas jų rodo vietos laiką, kitas – Griunvaldo (Lenkijos).
„Lietuviai ir totoriai visuomet puikiai sugyveno, gražiai bendrauja ir iki šiol. Kas čia atvyksta, visi mielai pavaišinami totorių kulinariniu paveldu – šimtalapiu“, – patikino Alytaus rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Laimutė Zavistauskienė.
Priešais mečetę stovi Raižių bendruomenės namai.
Raižiuose galima išvysti ir skulptoriaus Jono Jagėlos sukurtą granitinį paminklą Vytautui Didžiajam. Jo viršutinėje dalyje įkomponuoti Gediminaičių stulpai ir totorių simbolis Tarak Tamga.
Šiuo metu Lietuvoje gyvena apie 2,5 tūkst. totorių, iš jų daugiau kaip 400 – Alytaus apskrityje, daugiausia – Raižiuose, Butrimonyse ir Alytuje.
5. Žuvinto biosferos rezervatas
Gamtos mėgėjai čia užsuka bene kasmet – visais metų laikais yra ką pamatyti. Žuvinto ežero gamtos take gyvenimas niekada nenurimsta. Paukščių klegesys čia ypač sustiprėja pavasarį ir rudenį, o juos geriausia stebėti ankstyvais rytais. Čia vieną spalio rytą net buvo suskaičiuota 10 tūkstančių išskrendančių žąsų.
Žymus keliautojas aplikacijos „Hoperfy“ kūrėjas Tadas Kertenis dzūkų lėtojo turizmo ambicijas įvardijo kaip sektinas. „Tikrai gerai, kad dzūkai turistus bando privilioti ištisus metus“, – sakė ekspertas.
