Papės ir Bernati gamtos parkai, Liepojos pajūrio parkas – tai kelios vietos, į kurias vis dažniau kelią atranda tiek aktyvaus, tiek pasyvaus laisvalaikio mėgėjai iš Lietuvos.
Tie, kurie bet kartą buvo Liepojos ir jos apylinkių pajūriuose, tvirtina: čia visiškai kitaip, nei Kuršių Nerijoje, Šventojoje ar Palangoje. Ir tai – nieko keista, mat mūsų kaimynai latviai išties gali džiaugtis kur kas ilgesne pajūrio juosta – ji driekiasi net 500 kilometrų.
Latvijos paplūdimius renkasi tie, kurie ieško ramesnio, o kartais ir pigesnio, poilsio. Kaimyninės šalies pajūrį atrado ir žygeiviai. Keli tūkstančiai lietuvių gegužės 11-ąją susiburs Liepojoje, kur pėsčiųjų žygyje „Coastline Trek’19 Liepāja with Gjensidige“ įveiks savo pasirinktus atstumus – 15, 25, 50, 75 arba 100 kilometrų.
Pasak žygio organizatoriaus „TrenkTuro“, tie, kurie jau atrado vakarinį Latvijos pajūrio regioną, į jį mėgsta grįžti: „Keliautojus žavi itin platūs laukiniai paplūdimiai, egzotinė neįprasta gamta."
Liepojos pajūrys įkvepia ir rekordams. Pernai pėsčiųjų žygio metu vilnietis žygeivis iš draudimo bendrovės „Gjensidige“ komandos 100 kilometrų įveikė per 13 valandų ir 31 minutę, kai įprastai tiek kilometrų einantieji finišuoja tik paryčiais.
Tad kuo Liepoja ir jos apylinkės skiriasi nuo Lietuvos pajūrio ir ką verta aplankyti?
Liepoja – vėjų miestas
Liepojos himne yra žodžiai, jog tai – vėjų miestas. Ir ne tik. Dar – saulės, mat daugiau nei 300 dienų čia būna saulėtų. Liepoja įsikūrusi tarp jūros ir to paties pavadinimo ežero.
Kurortinis pajūrio miestas vakarų Latvijoje garsėja balto smėlio paplūdimiais, o net dviejuose iš jų iškelta Mėlynoji vėliava – tai reiškia, jog paplūdimys atitinka daugybę kokybės reikalavimų.
Nuo mūsų šalies sienos Liepoja nutolusi tik apie 60 kilometrų ir yra vienas iš arčiausiai esančių Latvijos pajūrio kurortų.
Pajūryje verta aplankyti šiaurinį molą, kuris ne tik saugo uostą nuo audrų ir smėlio – beveik dviejų kilometrų ilgio uostas yra mėgiama pasivaikščiojimų vieta.
Miestas išskirtinis savo architektūra, yra Latvijos muzikantų garbės alėja, nestinga meno centrų.
Šiurpioji Liepojos dalis
Taip pat įdomu užsukti į buvusį Karostos kalėjimą. Teigiama, kad iš jo, kaip ir Alkatrazo kalėjimo San Franciske, niekam nepavyko pabėgti. Čia galima ir pernakvoti, o Karosta yra įvardijamas kaip vienas netikėčiausių bei neįprasčiausių viešbučių pasaulyje.
Karasota vadinama tamsiąja ir šiurpiąja Liepojos dalimi. Šiaurinėje miesto dalyje įsikūrusi Karosta buvo viena didžiausių Pabaltijo karinių teritorijų. Uostas, įtvirtinimai ir fortai pastatyti XIX-XX amžių sandūroje, kaip Rusijos imperijos karinė bazė.
Nemažai statinių susprogdinti Pirmojo pasaulinio karo metais, tačiau jų griuvėsiai iki šiol riogso Baltijos jūroje. Sovietmečiu Karasota buvo uždara teritorija.
Papėje – laukiniai arkliai
Vos už keleto kilometrų nuo Lietuvos sienos esanti Papė – taip pat vieta tarp jūros ir ežero. Daugiau nei 50 hektarų teritorija yra paskelbta Papės ežero gamtos draustiniu. Draustinis apima jūrą, kopas, ežerą, pelkes, pievas, pušynus.
Parką garsina jame gyvenantys pusiau laukiniai arkliai. Beje, kelias, vedantis į Papę, dar neasfaltuotas, o vasarnamiai čia įkurdinti beveik ant jūros kranto. Tai – vienas iš labiausiai laukinių paplūdimių.
„Žaliasis spindulys“
Sakoma, jog Bernati gamtos parke vaikštinėti galima visa dieną. Miškuose – daug takų, o nuo pušimis apaugusių skardžių atsiveria įspūdingi vaizdai.
Bernati gamtos parke galima aplankyti ir labiausiai į Vakarus nutolusį šalies tašką, kuris pavadintas „Žaliuoju spinduliu“. Sezono metu parkas stebina gausybe mėlynių, čia driekiasi ir dviračių trasos.
