Beveik 30 piligrimų penkių dienų kelionę pradėjo Punioje, mažojoje Lietuvos kultūros sostinėje ir per porą valandų pasiekė Raižius. Šis kaimas laikomas Lietuvos totorių dvasiniu centru.
Piligrimai išbando vadinamąjį Kauno kelią – per keturias dienas teks nužygiuoti jau nužymėtų standartiniais Šventojo Jokūbo kelio ženklais daugiau nei šimtą kilometrų, gavus piligrimo pasą aplankyti bažnyčias, piliakalnius.
Pasak vieno iš projekto „Camino Lituano“ organizatorių, prieš skelbiant informaciją apie tarptautinį piligriminį kelią Lietuvoje, būtina surinkti praktinę informaciją.
„Pirmiausia mes turim savo kojytėm išvaikščioti, žiūrėti kelius, kurie yra saugūs, patogūs praeiti žygiuojantiems piligrimams, keliautojams. Tie keliai turi būti toli nuo magistralinių kelių. Reikia padaryti žemėlapių, kur aiškiai sužymėtos gyvenvietės, objektai, bažnyčios, kur gyvena įdomūs žmonės. Matyt, nuo gegužės nuo Kauno bus galima pradėti žygiuoti iki Santjago“, – sakė „Camino Lituano“ organizatorius Marius Minkevičius.
Šventojo Jokūbo kelias, jungiantis Latviją ir Lenkiją, per Lietuvą drieksis beveik 600 kilometrų, kelionė pėsčiomis juo truks apie 20 dienų. Vyriausybė nutarė, kad šventojo Jokūbo ženklu – kriaukle – bus pažymėtos 32 šventovės – bažnyčios, vienuolynai, Kryžių kalnas.
Pažymėti lietuviško Šventojo Jokūbo keturių etapų kelius nuo Žagarės iki Seinų, lankytinas ir nakvynės vietas prireiks ne mažiau kaip dvejų metų. Prie projekto įgyvendinimo prisideda ir savivaldybės.
„Lietuvoje reikia sukurt visą tinklą, visą infrastruktūrą, ne tik nužymėti kelią. Su šiuo piligriminiu keliu mums atsiveria nauja galimybė – kraštą atranda europiečiai piligrimai. Bent jau pati pradžia nuteikia viltingai“, – sakė Lietuvos šv. Jokūbo kelio savivaldybių asociacijos valdybos pirmininkas Algirdas Vrubliauskas.
Statistika skelbia, kad Šventojo Jokūbo keliu Ispanijoje, pasibaigiančiu Santjago de Kompostelos mieste, kur, kaip tikima, palaidotas šventasis apaštalas, kasmet praeina daugiau nei ketvirtis milijono piligrimų iš viso pasaulio.