Estela įsitikinusi, kad dalį studijų laiko praleisti užsienio universitetuose yra verta ne tik dėl akademinio tobulėjimo, bet ir dėl asmeninio augimo, tarptautinės patirties bei būsimų karjeros galimybių.
Olandijoje studijos kėlė įtampą
Viskas prasidėjo nuo jos pirmosios išvykos į Olandiją vienam studijų semestrui.
„Pirmą kartą nusprendžiau išvykti semestrui į užsienį tam, kad galėčiau būti arčiau savo draugo, kurį, beje, sutikau irgi per trumpalaikius „Erasmus+“ studijų mainus Graikijoje. Jau buvau nusižiūrėjusi vieną universitetą Vokietijoje, bet pajaučiau, kad tai ne ta vieta, kur turiu būti. Paskui atradau Groningeno universitetą, kuris yra pats stipriausias VU partneris akademiniu atžvilgiu ir patenka į universitetų 10-uką Europos Sąjungoje. Mokytis man niekada nebuvo baisu, todėl pamąsčiau, kad noriu išbandyti save akademiškai iššūkių keliančioje aplinkoje“, – pasakoja mergina.
Ir išbandymų Olandijoje tikrai netrūko. Estela sako, kad studijuoti buvo labai sunku, atėjus į vieno dalyko trečiąją paskaitą jau teko laikyti tarpinį egzaminą, nes mokymasis vyko blokais – per 7 savaites išmokstami 3 dalykai, po to tas pats dar kartą ir taip užsibaigia semestras.
„Tame universitete perlaikyti dalyką po 3–4 kartus buvo visiška norma. Laimei, aš viską išlaikiau iš pirmo karto, bet tikrai patyriau amerikietiškus kalnelius ir nuolatinę įtampą“, – prisimena studentė.
Amerikos švietimo sistema tiko labiausiai
Tačiau sudėtinga patirtis Olandijoje Estelos neišgąsdino, o tik dar labiau užgrūdino. Netrukus vėl pasitaikius netikėtai galimybei dalyvauti kituose tarptautiniuose studentų mainuose (International Student Exchange Programs, ISEP), ji daug nesvarsčiusi nusprendė išbandyti laimę ir juose.
„Nebuvo laiko mąstyti, tiesiog ėmiau ir užpildžiau prašymą tarpuose tarp pasiruošimo egzaminų sesijai. Vadovavausi principu „matau – imu“, tad taip padariau ir su šia galimybe. Šį kartą universitetą rinkausi, kad būtų arčiau didmiesčių, oro uostų, nes labai norėjau pakeliauti po didžiąją Ameriką. Nenorėjau važiuoti į kaimuką ir visiškai užsidaryti nuo pasaulio, būti tik su studentais, kas dažnai pasitaiko net ir įžymiausiuose koledžuose“, – pasakoja mergina.
Taigi ji buvo pakviesta studijuoti prestižiniame Merilando Gouchero koledže, kuris buvo 1 val. kelio traukiniu nuo sostinės Vašingtono ir 2 val. kelio nuo Niujorko.
Jokios įtampos nejaučiau, nes viskas buvo aišku.
„Amerikoje studijos buvo kitokios. Jaučiausi lyg grįžusi į gimnaziją – pirmadienį užduoda namų darbus, trečiadienį jie turi būti padaryti. Visi namų darbai daromi per el. mokymosi sistemą. Reikėjo labai daug skaityti, o pasiruošimas paskaitoms buvo privalomas kiekvieną kartą, kaip ir pats paskaitų lankymas, kas man išties patiko. Iš kiekvieno dalyko buvo po 4 egzaminus, jie vyko kas 3 savaites, bet jokios įtampos nejaučiau, nes viskas buvo aišku, mokymasis nuolatinis ir konkrečiai žinoma, ką reikia mokytis“, – prisimena Estela.
Amerikoje labiausiai buvo vertinamas studentų nuolatinis darbas per paskaitas, atsakingas darbų pateikimas ir jų atlikimas laiku. Pasirodyti ir atsiskaityti tik per egzaminą nebūtų buvę įmanoma. „Man amerikietiška mokymosi sistema patiko labiausiai, nors ir reikėjo daug dirbti, bet tokios įtampos, kokia buvo Olandijoje, tikrai nejaučiau. Ten mano pažymių vidurkis buvo aukščiausias įmanomas – 4,00, arba A iš visų dalykų.“
Honkonge paaugo kaip asmenybė
Kitą Estelos kelionę – į Honkongo miesto universitetą – įkvėpė jos kambariokė Amerikoje, kuri nuolat pasakojo, kaip ilgisi savo šalies, kiek daug Honkonge gyvybės, judesio, skonio, spalvų ir įspūdžių. Todėl nenuostabu, kad dėl aukštų reitingų ir draugės rekomendacijų Estela pasirinko vieną stipriausių verslo mokyklų Azijoje.
„Palyginus su Olandija ir Amerika, Honkonge mokytis buvo vidutiniškai sunku. Didelio pasiruošimo prieš kiekvieną paskaitą nereikėjo, tačiau buvo vertinamas aktyvumas auditorijoje. Egzaminams ruoštis buvo nelengva, studijų ir dėstymo kokybė buvo aukšta“, – sako VU Verslo mokyklos studentė.
Didelio pasiruošimo prieš kiekvieną paskaitą nereikėjo, tačiau buvo vertinamas aktyvumas auditorijoje.
Tačiau labiausiai Estelą sužavėjo studentiškų iniciatyvų, renginių gausa, kurią siūlė šis universitetas. Ji lankė papildomus mokymus apie savišvietą, psichologiją, sutiko be galo daug įdomių žmonių iš viso pasaulio, kopė į kalnus, stovyklavo paplūdimyje tarp kalnų, valgė gyvatės sriubą, mokėsi kantoniečių kalbos, klausėsi tradicinės kinų muzikos ir matė patį įspūdingiausią pačių studentų pastatytą miuziklą, galiausiai sakosi Honkonge paaugusi kaip žmogus.
Vilniaus universiteto neiškeitė į kitą universitetą
Paklausta, kuriame universitete jautėsi geriausiai, mergina sako, kad jai labiausiai tiko Amerikos mokymosi sistema ir gyvenimo sąlygos, Honkonge vertino studentišką gyvenimą ir iniciatyvas, o Olandijos niekam nelinkėtų, nes studijas lydėjo nuolatinė įtampa.
Tuo tarpu Lietuvoje, VU, Estela labiausiai vertina didesnio lankstumo kai kuriais studijų klausimais ir glaudesnio ryšio, pagalbos ir bendradarbiavimo su dėstytojais bei administracija galimybes. Jos manymu, VU studentų balsas girdimas daug garsiau nei kituose universitetuose, kuriuose jai teko studijuoti.
Olandijos niekam nelinkėtų, nes studijas lydėjo nuolatinė įtampa.
„VU neiškeičiau į kitą universitetą visam studijų laikui visų pirma dėl praktinių priežasčių, nes VU studijuoju su valstybės stipendija ir pati esu vilnietė, todėl nereikia mokėti už apgyvendinimą. Be to, VU suteikia be galo šaunių galimybių, tokių kaip pusę studijų laikotarpio studijuoti užsienyje, ko neradau kituose universitetuose, ir tai tikrai yra be galo didelis privalumas“, – sako VU Verslo mokyklos trečiakursė.
Anot jos, dėstytojai VU Verslo mokykloje yra nuoširdžiai atsidavę savo darbui ir jai malonu iš jų mokytis, jų klausytis ir tobulėti kaip jaunai profesionalei.
„Pasitaiko įdomių iniciatyvų, pavyzdžiui, lankiausi VU finansuotame spektaklyje apie Libaną su libaniečiu aktoriumi, dalyvavau Linos Uturytės organizuotuose mokymuose apie ateities kompetencijas. VU yra ką veikti, tik kartais reikia paieškoti atidžiau“, – įsitikinusi mergina.
Išaugo pasitikėjimas savimi – nieko nėra neįmanomo
Estela pripažįsta – studijuoti užsienio šalyje yra didelis iššūkis, tačiau tai suteikia daug ne tik akademinių, bet ir gyvenimiškų pamokų. Mergina sako po tokių patirčių tapusi atviresnė, labiau pasitikinti savimi ir pasiruošusi įveikti bet kokius sunkumus. Šios patirtys ne tik išplėtė akiratį, bet ir padėjo formuotis jos pasaulėžiūrai bei siekiams.
„Verta dalį studijų laiko praleisti užsienio universitetuose, nes tai suteiks visai kitokį supratimą apie pasaulį, save, aplinkinius. Studijuojant pagal skirtingas sistemas reikia išmokti prisitaikyti, bet tas lankstumas, kuris įgyjamas po tokios patirties, sustiprina pasitikėjimą savimi ir atrodo, kad nieko nėra neįmanomo. Be to, studijos užsienyje leidžia susipažinti su daugybe nuostabių žmonių, kurie neabejotinai padarys įtaką tolesniam gyvenimui, pasaulėžiūrai, praplės akiratį“, – mano studentė.
Ji įsitikinusi, kad ir darbo rinkoje tokia patirtis bus didelis pliusas, nes studentas sugebės prisitaikyti prie visiškai naujos aplinkos ir joje augti, kurti vertę.
Po studijų Estela planuoja tęsti mokslus inovacijų srities magistrantūros programoje ir įkurti savo marketingo agentūrą. Studijos užsienyje paliko neišdildomą pėdsaką jos gyvenime ir tapo svarbiu asmeninio ir profesinio tobulėjimo etapu.