Savo patyrimais Azijoje bei Balkanuose Rūta dalijasi ir savo „Instagram“ paskyroje @rutos.life. Šįkart ji papasakojo apie savo nuotykius Albanijoje.
Kodėl Balkanai?
Kadangi iki dabar yra savotiškas iššūkis rasti tiesioginius skrydžius iš Lietuvos į tam tikras Balkanų šalis, mes link jų patraukėme su mašina. Balkanai traukė dėl kalnų ir turistams dar neatrastų vietų.
Taigi, nutarėme išvykti į Balkanus ir taip tame regione praleidome nei daug, nei mažai – 97 dienas, aplankėme 9 iš 11 Balkanų šalių, nuvažiavome 14 711km.
Kodėl automobiliu?
Žinoma, pirma mintis stebint kitus keliautojus buvo kemperis. Arba bent jau didesnės mašinos nuoma su galimybe joje miegoti. Visgi, pradėjus svarstyti apie kemperį, atsiranda daug bet… Taigi, nusprendėme neišradinėti dviračio ir pasinaudoti esamomis galimybėmis – brolio turimu automobiliu.
Kaip ruošėmės kelionei automobiliu?
Tai buvo pirma ilga kelionė automobiliu. Ne kemperiu, o paprastu hečbeku. Buvome pasiruošę viskam: ir miegui mašinoje, ir palapinėje, ir hamake. Su broliu juokavome – arba bus labai gerai, arba labai blogai. Per vidurį juk būti negali.
Turėjome daug laisvės ir laiko judėti, tyrinėti apylinkės savu tempu.
Užbėgant įvykiams už akių, galiu patvirtinti – buvo labai gerai. Nepaisant to, kad kelis kartus mašinos skydelyje mirksėjo įvairių spalvų lemputės, įkrito vairuotojo langas bei stojome pas vietinius mechanikus tikrintis automobilio būklės, visa kita ėjosi kaip per sviestą. Turėjome daug laisvės ir laiko judėti, tyrinėti apylinkes savu tempu.
Kodėl į Balkanus neverta keliauti automobiliu?
Pradėkime nuo raidės A ir šalies Albanijos. Paskui judėsime toliau. Taigi, 5 priežastys, kodėl po Albaniją neverta keliauti automobiliu.
1. Galvojate, kad atvykę į Albaniją ir pabuvę čia savaitę ar dvi pamatysite visą šalį ir galėsite toliau ramiai keliauti.
Tiesa tokia, kad nors Albanija ir yra 2, 3 kartus mažesnė už Lietuvą, bet joje net ir turint automobilį judėjimas nevyksta taip greitai, kaip norėtųsi. Viena iš priežasčių yra kalnuotas reljefas, kuris neleidžia, rodos, gretimai esančių taškų pamatyti iš karto. Kartais reikia leistis ir į 6 valandų trukmės kelionę vien tam, kad atsidurtum kitoje kalnų pusėje.
Rekomenduoju nesistengti aplankyti visų pagrindinių lankytinų vietų, nors ir gali atrodyti, kad tai teoriškai padaryti įmanoma.
Kita priežastis – keliai. Daugumos kelių būklė yra tikrai nepavydėtina, todėl važiavimas jais yra labai lėtas. O kartais, jei nevairuoji 4 varomų ratų mašinos, esi priverstas apsisukti ir rinktis kitą kelią. Norint kokybiškai pabūti ir pasimėgauti Albanija, rekomenduoju nesistengti aplankyti visų pagrindinių lankytinų vietų, nors ir gali atrodyti, kad tai teoriškai padaryti įmanoma. Jei planuojama keliauti iki dviejų savaičių, rekomenduočiau pasirinkti arba šiaurinę arba pietinę šalies dalį.
Išvada: neskubėkite pamatyti visko, leiskite sau kelionėje turėti laiko ir netikėtumams bei siurprizams.
2. Galvojate, kad Albanija yra šalis su žydra jūra ir smaragdinėmis upėmis.
Jei pamatę nuotraukas iš Ksamilio tikitės, kad, keliaujant Albanijos pakrante, jus lydės tokios spalvos jūra, turiu jus nuvilti. Pietinėje šalies dalyje jūra yra nepaprastai skaidri ir žydra, tačiau, kylant į šalies šiaurę, jūros spalva kinta, ji labiau primena Baltijos jūrą nei Adrijos.
Albanijoje taip pat galima pasivaikščioti tarpekliais, pabraidžioti ar paplaukioti kanjonų upėmis. Tačiau taip pat vanduo juose ne visada yra smaragdinės spalvos. Jo spalva priklauso nuo sezono. Tuo metu, kai mes keliavome Albanijoje – rugpjūčio mėnesį – upių spalva kanjonuose priminė kavą su pienu. Mums, kaip kavos fanams, tai tikrai nemaišė.
Galbūt upės iš išvaizdos ir neatrodė taip gražiai, kaip buvo pavaizduota „Google“ žemėlapiuose esančiose nuotraukose, bet į nuotykį leistis buvo verta. Iš labiausiai įsimintinų vietų vandens ir kanjonų mėgėjams rekomenduočiau šias:
Kanjonai:
- Holta Canyon,
- Canyon of Gjipe,
- Osum Canyon.
Terminės vonios:
- Llixhat e benjes.
Kroklys, kuriame galima maudytis:
- Ujevara e Bogoves.
Išvada: šalis mažytė, turinti labai daug gamtos įvairovės. Retkarčiais slėniai ir kanjonai primena Aziją, o kalnai – Alpes Italijoje.
3. Galvojate, kad jums užteks vieno žygio po kalnus.
Albanijoje kalnų reljefai ir nuo jų atsiveriantys vaizdai tikrai unikalūs ir skirtingi. Mes keliaudami buvome susižymėję ne vieną viršūnę, į kurią norėjome užlipti. Nukeliavę į pirmąjį žygį po kalnus, nenorėjome sustoti. Nors Albanijoje praleidome beveik mėnesį, vis tik į visas planuotas viršūnes užlipti nepavyko. Tačiau mielai pasidalinsiu žygiais, į kuriuos leidomės ir kuriuos mielai pakartočiau:
- Berizhdol trail – Lepushe kaime yra ne vienas žygis, mes pasirinkome būtent šį dėl jo trukmės. Sudėtingumas: lengvas. Trukmė: 2 val. Jo metu atsiveria vaizdas į Maja e Vajushes viršūnę, į kurią taip pat galima užkopti. Taip pat pakelėje galima sustoti atsikvėpti ir išgerti kavos.
- Valbone peak – Valbone miestelyje taip pat yra daug skirtingų žygių. Mes pasirinkome Valbona–Theth trail. Nusprendėme eiti pusę kelio. Nes kitu atveju pasiektumėme kitą miestelį, esantį kitoje kalnų pusėje ir reikėtų apie 6,5 val. taksi važiuoti iki mašinos, kurią palikome Valbone. Taigi, pasiekę viršūnę, apsisukome grįžti atgal. Žygio trukmė: 5 val. Sudėtingumas: vidutinis (pakilimas apie 900 m). Viršūnės aukštis: 1830 m.
Išvada: Albanija – kalnuota šalis, kurioje yra be galo daug žygių pasirinkimų kalnų mėgėjams – nuo lengvų iki vidutinių bei sunkių. Jei mėgstate kalnus, rekomenduoju išbandyti ne vieną žygį.
4. Galvojate, kad Albanijoje būsite priimti kaip turistai.
Atvykę į pirmąją nakvynės vietą Škoderio mieste, mes buvome nustebinti savininkų svetingumo. Virtuvėje mūsų laukė ne tik kava, bet ir sausainiai, įvairūs užkandžiai. Bet tai buvo tik pradžia, toliau keliaujant retkarčiais jautėmės kaip atvykę pas giminaičius į svečius. Vis tik riba tarp svetingumo ir įkyrumo ar keistumo yra menka.
Mažesniuose miesteliuose ir kaimuose žmonės mus priimdavo kaip į šeimą.
Taigi, jeigu tikrai nori privatumo ir laiko sau, manau, reikia tai iškomunikuoti ir vietiniams, kadangi jie tikrai yra labai svetingi.
Mažesniuose miesteliuose ir kaimuose žmonės mus priimdavo kaip į šeimą. Ne tik siūlydavo kartu pavalgyti, bet ir užsukdavo į mūsų nuomojamą kambarį, aprodydavo kaimą, krioklius, auginamus gyvulius bei leido pabandyti pamelžti ožką. Ruošiantis žygiui į kalnus paruošdavo sumuštinių ir įdėdavo naminių keptų blynų.
Išvada: albanai yra labai svetingi žmonės.
5. Galvojate, kad Albanijoje dominuoja tokie kepiniai kaip burekai, petullos ar baklavos.
Kadangi Albanijos virtuvei didelę įtaką turėjo Turkija, Italija, Graikija ir kiti Balkanų regionai, maistas šalyje yra labai įvairus. Kiekviena provincija gali pasiūlyti ką nors unikalaus. Mes valgėme ir mažose vietinėse kavinukėse, ir restoranuose. Labiausiai sužavėjo šviežia žuvis, prosciutto ir kiti įvairūs mėsos gaminiai bei vietiniai sūriai, šviežios salotos.
Kelios rekomenduojamos vietos papietauti:
- Škoderio mieste – „Barbs restaurant by Baku“ – kokybiški kepsniai,
- Vliorėje – „Oannas Bar & Restaurant“ – tiekia tą dieną sužvejotą žuvį,
- Llogara nacionalinis parkas – „Taverna Hibjar“ – šviežia mėsa, Graikiją primenanti virtuvė.
Išvada: maistas labai įvairus. Priklausomai nuo regiono galima pasijausti net kaip Graikijoje ar Italijoje.
Nekeliaukite į Albaniją, jei…
Nekeliaukite į Albaniją, jei tikitės per vieną apsilankymą pamatyti ir patirti viską, ką siūlo ši šalis. Pavargsite. Galbūt ir pavyks aplėkti esminius taškus, bet pajusti ir suprasti Albanijos istorijos, žmonių, gamtos įvairovės tikrai nepavyks. Važiuokite ten tuo atveju, jei norite patirti nuotykių, atrasti ir pajausti ryšį su vietiniais žmonėmis bei gamta.
