Daugiau kelionių nuotykių rasite tinklaraštyje „Po kelionės“ ir šio tinklaraščio instagramo paskyroje
Kai saulei leidžiantis oro temperatūra siekia 30 laipsnių, o vandens – apie 26, atsisakyti maudynių jūroje nebūtų gera mintis. Juo labiau, kai viešbutis įsikūręs tiesiog ant kranto. Stveriu rankšluostį ir lipu žemyn. Paplūdimyje žmonių jau nedaug. Krantas smėlėtas, o vanduo toks skaidrus, kad iki pradėdama plaukti pasilenkusi galiu matyti savo kojų pirštus. Vanduo, nors ir šiltas, maloniai atgaivina.
Pagaliau labai aiškiai supratau – aš tikrai esu Kipre, kelionė prasidėjo ir laukia dar septynios saulėtos dienos. Taip, saulėtos, nes kipriečiai tvirtina – šioje trečioje pagal dydį Viduržemio jūros saloje saulė šviečia 340 dienų per metus.
Vieta, kur tiesiog gera būti
Paprastai mėgstu pasiruošti kelionėms, pasidomėti, ką verta aplankyti. Šį kartą situacija buvo kitokia – kelionę į Kiprą organizavo Kipro turizmo ministerija (Cyprus Ministry of Tourism), keliavau su kolegėmis žurnalistėmis iš Latvijos ir Estijos, programa buvo paruošta, tad Kiprą atradau keliaudama po jį, be jokių išankstinių lūkesčių. Ir, neslėpsiu, sala mane pakerėjo.
Nuo pat pradžių, nuo pat pirmosios pourekkia (tai tokie saldūs pyragėliai) gamybos pamokos (taip, turėjome ir tokių atrakcijų – dar kepiau duoną, gaminau halloumi sūrį, bet apie tai – kitame pasakojime) nedideliame Tochni kaime apėmė jausmas, kad čia tiesiog gera būti. Na, tiesiog yra vietų, kur gerai jautiesi. Ir labai sunku paaiškinti, kodėl.
Grįžusi pabandžiau tai logiškai paaiškinti ir suradau šešias priežastis, kodėl verta keliauti į Kiprą:
- šiltas, saulėtas oras;
- smaragdinio žydrumo Viduržemio jūros vanduo;
- draugiški, malonūs žmonės;
- yra ką veikti ir ką pamatyti;
- skanus maistas;
- geras vynas.
Man dar labai pasisekė, kad keliavau su puikia kompanija, bet čia jau ne visiems taip gali nutikti.
340 saulėtų dienų per metus
Išskrisdami iš Kipro spalio pradžioje palikome 30 laipsnių temperatūrą, tad laukiant, kol Lietuvoje prasidės šildymo sezonas, galima kurį laiką pasišildyti Kipre. Pavasaris ir ruduo – geriausias laikas apsilankyti Kipre, nes liepą, rugpjūtį – ir labai karšta, ir žmonių gausybė. Rudenį temperatūra pažemėja, žmonių sumažėja.
Mes atskridome į Larnaką, bet iš karto ją palikome, lankėmės trijuose miestuose: Limasolyje, Pafe ir Aja Napoje.
Limasolis – antras pagal dydį Kipro miestas (beveik 259 tūkst. gyventojų), pagrindinis uostas. Jo pakrante apie 20 km tęsiasi turistinė viešbučių, kavinių, restoranų zona su palmėmis apsodinta promenada pasivaikščiojimui. Tačiau jei norisi autentikos – prašom, Jūsų paslaugoms – senamiestis su XIV a. amžiuje statyta pilimi, senoviniu karavansarajumi, kuriame dabar įsikūręs restoranas, Agia Napa bažnyčia ir kitais objektais.
Galima vakarieniauti viešbučių ar turistinės dalies restoranuose, galima prisėsti viename iš Didvyrių (Heroe‘s) aikštės restoranų ir pasijusti kaip didžiulėse graikiškose vestuvėse, nes visa aikštė nustatyta stalais su besimėgaujančiais maistu žmonėmis, nenuoramos vaikai siaučia aplink paminklą, vyrauja kažkokia šventiška nuotaika.
Sėdint aikštėje prie stalo ir valgant, netikėtai per kojas brūkšteli švelni uodega. Taip, katės! Jų čia labai daug. Pasakojama, kad kažkada Kipre knibždėte knibždėjo gyvačių, tad šv. Elena, siekdama jų sumažinti, atplukdė į salą kelis laivus kačių. Matyt, sprendimas pasiteisino, gyvačių sumažėjo, o kačių iki šiol tris kartus daugiau nei žmonių (Kipre skaičiuojama 918 tūkst. gyventojų, oficialaus kačių skaičiaus nepavyko rasti).
Pafas – gerokai mažesnis nei Limasolis, turintis beveik 102 tūkst. gyventojų, dar vadinamas Afroditės miestu. Aplink jį – daug lankytinų objektų. Aja Napa – judrus turistų miestas, lapkritį ištuštėjantis ir vėl atgyjantis gegužę.
Taigi, variantų, kur keliauti ir kur apsistoti – tikrai daug. Tik reikėtų prieš renkantis atidžiai pasidomėti, kur ruošiatės keliauti, kad paskui nelauktų nusivylimas. Pavyzdžiui, jei norite ramaus poilsio, o atvyksite į Aja Napą, tikrai nebūsite patenkinti sprendimu.
Maudynės smaragdinės spalvos jūroje
Vienas iš Kipro išskirtinumų – smėlėti, švarūs paplūdimiai. Ir, beje, visi jie yra valstybiniai, galima bet kur ateiti ir kaitintis saulėje, maudytis – nesvarbu, ar šalia įsikūręs prabangus viešbutis, ar tai nuošali vieta. Gultų bei skėčių kaina visoje saloje vienoda – 5 eurai už komplektą.
Kipro pakrantėse galima rasti ir smėlio paplūdimių, ir vietų, kur bangos dūžta į uolėtą krantą. Man pačiai įspūdingiausios maudynė buvo Žydrojoje lagūnoje. Tiesa, plaukiojome čia tiesiog išlipę iš laivo, bet smaragdinė vandens spalva – nepakartojama.
Visi jie yra valstybiniai, galima bet kur ateiti ir kaitintis saulėje.
Labai žavūs paplūdimiai ir Akamas pusiasalyje, netoli nuo Afroditės vonių. Pietaudami ant šlaito įsikūrusioje taip pat besivadinančioje tavernoje galėjome mėgautis ir maistu, ir Viduržemio jūros spalvomis. Beje, maistas pasakojant apie Kiprą – atskira tema, jai bus skirtas kitas straipsnis.
Draugiški ir svetingi vietos gyventojai
Sustoji nuotraukos, gauni granatų. Granatų – čia kalbu apie granatus – vaisius, rugsėjo pabaigoje, spalio pradžioje gausiai derančius Kipre. Kol stabtelėję fotografavome medžius su nokstančiais granatais, pasirodė ir sodo šeimininkas. Jis netruko įtikinti, kad tiesiog nepadoru vaisius tik fotografuoti jų neragaujant, tad į automobilį grįžome pilnais granatų glėbiais.
Panaši situacija pasikartojo ir vėlgi dėl gražios nuotraukos sustojus prie cukinijų lauko. Šiaip ne taip padedant gidei įtikinome šeimininkę, kad viešbutyje tikrai neturėsime kaip pasigaminti jos dovanotų cukinijų, tad nors dovanas ir vertiname, jų priimti tikrai negalime.
Kipre žmonės mielai bendrauja su atvykusiais turistais, skirtingai nei kitose šalyse, bandančiose riboti atvykstančiųjų srautus. Jausmas toks, kad atvykėliai čia laukiami ne tik viešbučiuose (čia personalo mandagumą galima paaiškinti stropiai atliekamomis pareigomis), bet ir miestuose, kaimeliuose.
Tad jei Kipre nuspręsite nuomoti automobilį (atkreipkite dėmesį, eismas čia vyksta kairiąja kelio puse, ir tai – britų valdymo palikimas, nepriklausomybę Kipras atgavo tik 1960-aisiais), labai rekomenduočiau nutolti nuo kurortinių pakrantės zonų ir aplankyti autentiškus kalnų kaimelius.
Mes viešėjome keliuose iš jų, labai patiko Kakopetrijoje – jaukus kaimelis Trodo kalnų papėdėje, 667 metrų aukštyje. Sakoma, kad Kakopetrija šį pavadinimą (žodžių „Kako“ ir „Petra“ junginys, reiškiantis blogas / šiurkštus ir akmuo / uola) gavo dėl to, kad senesniais laikais jo vietovė buvo ne tik uolėta, bet ir sunkiai įveikiama.
Kita versija – kad didžiulė uola užgriuvo ant jos sėdėjusią jaunavedžių porą, ir po šio įvykio gyventojai pavadino uolą Kakopetra (Blogoji uola), o vėliau ir pats kaimas gavo pavadinimą Kakopetrija.
Trečioji versija – kad tai susiję su netikusiu didiko sūnumi, kurio vardas buvo Petris. Jis buvęs pirmas kaimo gyventojas, ir sujungus žodžius „Kakos“ (blogas / piktas) ir „Petris“, kaimas gavo Kakopetrijos vardą.
Kai mes ten lankėmės, kaimas šventė saldumynų festivalį, skambėjo muzika, aktyviai vyko prekyba ir džiugino gausios vaišės. Beje, kaimuose vyksta labai daug festivalių, tad verta juose apsilankyti, nes kipriečiai moka linksmintis ir švęsti. Ir tai daro ne dėl turistų, bet kuria šventę patys sau.
11 tūkst. metų istorija
Taip, Kipras skaičiuoja tiek metų, tad istorinių vietų gerbėjai čia tikrai turės ką pamatyti. 19 km nuo Limasolio esanti Kuriono archeologinė vietovė vertinama kaip viena įspūdingiausių saloje. Puikiai išsilaikęs II a. pr. Kr. statytas graikų-romėnų teatras, Eustolijaus namas su išlikusiomis įspūdingomis mozaikomis – verta apsilankyti.
Jei apsistosite Pafe ir keliausite tik po šį regioną – galite pasigėrėti Pafo mozaikomis, aplankyti Karalių kapus, viduramžių fortą.
Daug vietovių Kipre susiję su Afrodite, meilės ir grožio deive, jai skirtas net atskiras turistinis maršrutas. Mes iš jo pamatėme tik dvi vietas – akmenuotą įlanką su uolomis (Petra tou Romiou), prie kurių iš jūros putos gimė Afroditė, ir šaltinį, šalia kurio ji sutiko savo mylimąjį Adonį. Šalia šaltinio kerojantis didžiulis figmedis paaiškina, kodėl Afroditė dažnai vaizduojama prisidengusi figos lapu.
Šiltasis metų laikas – toks etapas, kai nesinori užsidaryti muziejų salėse. Tad meno gerbėjai gali atvažiuoti tiesiai į Aja Napą – didžiulis skulptūrų muziejus čia įsikūręs tiesiog po atviru dangumi.
Skulptūros – gerai, gražu, bet Kipre visgi labiau žavėjo tai, ką per šimtmečius sukūrė gamta. Įspūdingos pakrantės uolos – ar tai būtų Meilės tiltas, ar Greco kyšulys, toliausias pietrytinis Kipro taškas – į jas dūžtančios bangos, Viduržemio jūros mėlis, tobulai giedras dangus – man tai vienas gražiausių meno kūrinių.
Beje, žinau, kad tarp skaitytojų daug aktyvaus poilsio gerbėjų, mėgėjų vaikščioti. Jiems galiu pasakyti – taip, Kipre irgi yra pasivaikščiojimo takų, bet šį kartą prasiėjau tik vienu „Vateri“ gamtos taku, prasidedančiu Kakopetrijos kaime. Likusius reikės išbandyti per kitas keliones.
Daugiau kelionių nuotykių rasite tinklaraštyje „Po kelionės“ ir šio tinklaraščio instagramo paskyroje
