Atrinkta iš tūkstančių
Druskininkuose užaugusi mergina dabar gyvena Londone. Prieš kelis mėnesius ji „Instagram“ programėlėje pastebėjo savo mėgiamo tatuiruočių meistro Mo Ganji žinutę apie kelionių kompanijos „Momondo“ rengiamą išskirtinį projektą „Bring The World Together“ („Sujunkime pasaulį“). Šis meistras yra gerai žinomas pasaulyje, turi išskirtinį savo braižą – piešinius ant kūno daro viena linija. Šįkart jis viena linija norėjo sujungti 61 žmogų iš viso pasaulio.
Rūta nedvejojo, ar pasiryžti tokiai avantiūrai. „Kai perskaičiau šio projekto tikslą – priminti žmonėms, kad mes visi esame tos pačios žmonių genties nariai, aš iš karto žinojau, kad turiu užsiregistruoti“, – 15min pasakojo ji.
Pagrindinė projekto idėja įkūnijo pačios Rūtos apmąstymus apie žmoniją. „Dažnai galvoju apie dabartinę pasaulio situaciją ir kaip mažai aš asmeniškai iš tikrųjų darau, kad ją pakeisčiau į geresnę. Mūsų gyvenimas yra pernelyg užimtas kasdienybe ir darbu, mes neturime pakankamai laiko galvoti apie kito asmens ar kitos tautos problemas, neturime laiko sukurti ryšio“, – pastebėjo mergina.
Rūta apgailestavo, kad vis rečiau ir rečiau mūsų visuomenėje yra bendraujama su kitais žmonėmis, sunku net paprašyti pagalbos iš kaimynų. „Iš tiesų, kaip dažnai mes pradedame pokalbį su atsitiktiniu praeiviu?“, – retoriškai klausė ji.
Iš viso dalyvauti projekte panoro 6550 žmonių iš viso pasaulio, o prieš kelis mėnesius Rūta sulaukė skambučio, kad ji tapo viena iš 61 atrinktojo.
„Viskas, ką (kandidatai) turėjo padaryti, buvo šiek tiek papasakoti apie save ir savo įsitikinimus, ir būti pasirengę paaukoti odą ant savo nugaros skleisti žinutei“, – apie atranką pasakojo ji. Rūta džiaugėsi, kad kiekvienas dalyvis tobulai tiko projekto idėjos nešimui po pasaulį. „Manau, „Momondo“ tiesiog ieškojo žmonių, kurie norėtų dalintis žinute. Žmonių, gebančių rūpintis ir klausytis. Žmonių, kurie norėjo daryti daugiau, nei sėdėti ir skųstis“, – teigė ji.
Nepažįstamieji virto šeima
Paskutinę kovo savaitę visi dalyviai susitiko pirmą kartą. Rūta prisipažino, kad dienos pradžia gal buvo kiek nejauki – buvo ir baimės, ir prietarų kitų žmonių atžvilgiu.
„Bet dienos pabaigoje mes pamilome vieni kitus, nes po 12 valandų filmavimo, juoko, pokalbių ir nuovargio mes išmokome vienas kitą išklausyti, suprasti ir rūpėti vienas kitam“, – tikino ji.
Prieš atvykdama Rūta „Momondo“ papasakojo ir apie save, ir apie jau turimas tatuiruotes. Meistras Mo Ganji pagal tai kiekvienam dalyviui pritaikė savo darbo dalelę. Rūtai ant nugaros per pusvalandį pražydo trys gėlių žiedai. Ant kitų dalyvių kūnų per bangas šokinėjo delfinai, astronautas siekė mėnulio, skraidė paukščiai, plakė širdys...
Nors dalyviai galėjo pasirinkti dizainą ir žinutę, kurią neš piešinys, Rūtą pavergė jau pats pirmasis jai pasiūlytas piešinys. Mo Ganji prie kiekvienos tatuiruotės pridėjo ir po trumpą aprašymą. Prie piešinio ant Rūtos nugaros jis parašė: „Sujungti pasaulį – tai sujungti grožį, kuris yra kiekviename iš mūsų. Tarsi gėles vėrinyje“.
Merginos nuomone, projekto pavadinimas „The World Piece“ („Pasaulio dalelė“) puikiai atspindi pačių dalyvių jausmus – jie visi jaučiasi kaip atstovai žmonių, svajojančių apie geresnę ir draugiškesnę ateitį.
„Šiandien aš vadinu tuos 60 nepažįstamų žmonių savo tarptautine šeima. Ir nepaisant to, kad mus skiria tūkstančiai kilometrų, gyvename skirtingose laiko juostose, mes vis tiek šnekamės kiekvieną dieną. Mes svajojame, kad visas pasaulis išgirstų mūsų žinutę apie taiką ir poreikį pradėti pokalbį – ne tik su savo draugais ir šeima, bet ir su savo kaimynais, nepažįstamais ir netgi priešais. Tik pokalbio metu mes galime sužinoti apie kito žmogaus istoriją ir galbūt rasti panašumų“, – pasakojo Rūta.
Netolerancija – iš baimės pokyčiams ir nepažintiems dalykams
„Momondo“ kartu su projektu pristatė ir tyrimą apie kelionių svarbą žmogaus akiračio plėtimui ir tolerancijai. Jis atskleidė, kad 49 proc. žmonių mano, jog dabar žmonės yra mažiau tolerantiški kitoms kultūroms nei prieš penkerius metus. Visgi dauguma įsitikinusi, kad yra daugiau vienijančių žmoniją dalykų nei skaldančių. Taip pat nurodoma, kad yra ryšys tarp kelionių ir plačių pažiūrų.
Rūta pati prisipažino, kad anksčiau Londone buvo patyrusi diskriminaciją dėl skirtingų dalykų, tačiau džiaugiasi galinti gyventi tokiame įvairialypiame mieste. „Brexit“ anot jos, yra žingsnis atgal, tačiau lietuvė teigė nemananti, kad žmonės dabar yra tapę labiau diskriminuojantys kitus.
„Žmonės tiesiog per daug rūpinasi savo nesėkmėmis ir ieško ką kitą dėl jų kaltinti, – 15min dėstė ji. – Man iš tikrųjų patinka susitikti su mano anglų draugų tėvais, gyvenančiais priemiesčiuose ar mažesniuose miestuose. Dažnai jie nepažįsta nei vieno užsieniečio ir, perlipę per nežinomybės barjerą, kuris yra tikrai baisus ir bauginantis, jie atgauna tą vaikišką smalsumą apie mano kultūrą, istoriją ir tai, kaip aš išmokau anglų kalbą. Man patinka dalyvauti tame procese, kai žmonės plečia savo supratimą ir kaupia žinias apie pasaulį ir kitas kultūras.“
Kad tolerantiškumas nyksta – galbūt tik iliuzija, atsirandanti dėl gyvenimo greičio, svarstė mergina.
„Mes neturime laiko mokytis apie kitus, ir pasikliaujame nedideliu kiekiu informacijos apie pasaulį iš rytinių laikraščių, kurie turėtų mums papasakoti apie viską. Tačiau to nepakanka. Informacijos trūkumas skatina baimę pokyčiams ir baimę nepažįstamiems dalykams, žmonėms ir patirtims“, – teigė pašnekovė.
Ji prisiminė ir tikriausiai ne vienam pažįstamą situaciją – augdama girdėdavo vyresnius kalbant, esą komunistinis režimas buvo geresnis, tuo metu viskas buvo paprasčiau. Jai ir tuomet tokios kalbos buvo keistos – nesuprato, kodėl kas nors norėtų atsisakyti savo laisvės.
„Bet taip nėra, jie paprasčiausiai sakė, kad tai buvo pažįstama tvarka ir vienintelė, kurią jie žinojo visus savo gyvenimus, iki nepriklausomybės. Dabar retai girdi, kad kas nors tai sakytų, nes žmonės priprato prie naujos tvarkos. Pokyčiai ir nežinomybė žmonėms yra bauginantis dalykas, ir mes turime pradėti tai normalizuoti“, – apie būtinybę įveikti baimę pokyčiams kalbėjo Rūta.
Žingsnis pasaulio pažinimo ir didesnio supratimo link gali būti ir tiesiog susidraugavimas su kitos šalies, kitos seksualinės orientacijos ar religijos atstovais. Pokalbiai, anot merginos, leidžia pažvelgti į tuos pačius dalykus iš skirtingų kampų, ir tai padeda augti kaip individams, bendruomenėms ir galiausiai – kaip žmonių rūšiai.
„Būtent tai imitavo šis projektas, – aiškino ji. – Mes visi buvome iš skirtingų gyvenimo sričių, skirtingų šalių, kalbėjome įvairiomis kalbomis, nuo 19 iki 70 metų amžiaus, įvairių formų, dydžių ir odos spalvų, vyrų ir moterų. Mes visi turime skirtingas istorijas papasakoti. Bet kiekvienoje istorijoje mes galime rasti kažką, kas tinka mums patiems, ir tai leido mums priartėti prie vienas kito. Kiekvieną dieną mokomės vieni iš kitų, ir mūsų ryšį yra labai sunku apibūdinti žodžiais. Aš tik galiu pasakyti, kad tai yra neįtikėtinas jausmas, ir mes norime juo pasidalinti su pasauliu.“
Svarbu keliauti tinkamai
Įrankiu atsivėrimui pasauliui gali būti ir kelionės. Tačiau, Rūta pabrėžia, jeigu tik keliaujama teisingai.
„Žmonės turi galimybes keliauti daugiau nei bet kada anksčiau, ir tai yra nuostabu, tačiau mes tapome tingūs ir mums trūksta originalumo, – kalbėjo ji. – Žmonės keliauja didelėmis grupėmis į tas pačias vietas, siekdami tik savo malonumų. Vakarėliai ir Instagramo nuotraukos yra šiuolaikiniai žmonių prioritetai. Mes keliaujame į svetimas šalis ir neskiriame laiko mokytis apie naujas kultūras ir tradicijas. Dažnai pamirštame, kad esame svečiai jų namuose, o ne atvirkščiai. Per daug žmonių koncentruotose vietose ir pagarbos trūkumas kitoms kultūroms yra problema, todėl pabandykime išsiplėsti ir pamatyti daugiau.“
Jai pačiai iš savo kelionių labiausiai įstrigusios tos, kur turėjo progos pažinti kultūrą, istoriją, skirtingus žmones, o ne tik pamatyti gražius vaizdus. Štai po kelionės į Graikiją Rūta pamatė, kad Santorinas – daugiau nei instagraminis miestas, o apie Senovės Graikijos civilizacijos istoriją sužinojo daugiau nei kada nors tai sugebėjo perteikti mokykliniai vadovėliai.
Jai įstrigo ir kelionės į Tailandą bei Indiją, kur turėjo progą pažinti tautų ir tradicijų skirtumus. Tiesa, Tailande ji ir patyrė, „kaip užsieniečiai gali iškreipti tikslą ir reikšmę tautinių švenčių, kai neskiria laiko joms suprasti ir gerbti“. Rūta su draugais šioje šalyje keliavo tuomet, kai čia švenčiami Naujieji metai, vyksta vandens festivalis – žmonės taškosi ir laisto vandeniu vieni kitus gatvėse.
„Skirtumas tarp tajų ir užsieniečių buvo labai jaučiamas, nes vietiniai vandenį laistė linksmai, lyg šventindami, o užsieniečiai tai pavertė karais ir varžybomis“, – pasakojo ji.
Rūta priminė ir dar vieną „Momondo“ projektą, kuris prieš kelerius metus sulaukė didelio populiarumo. „DNA Journey“ projekte 67 žmonėms buvo atlikti DNR tyrimai, kurie atskleidė, kad visi mes esame susiję labiau nei dažnai pagalvojame.
Klausant merginos nejučia iškyla klausimas – iš kur ji semiasi tiek optimizmo? „Aš nežinau, kaip ir kodėl, bet man pavyko išlaikyti savo vaikišką optimizmą. Dažnai esu pajuokta dėl to, bet aš ir toliau svajoju ir tikiuosi geresnio rezultato“, – atvirai sakė Rūta.
Ji prisipažino, kad ir pati turi daug nemalonių istorijų, kurias gali papasakoti, bet vis tiek nepaliauja tikėti, kad bus geriau, o ne blogiau.
„Yra per daug tamsos, kurią mes maitiname savo pesimizmu, ir per mažai dėmesio skiriame tam, ko iš tikrųjų norime. Aš taip pat turiu blogų dienų, kai jaučiuosi liūdna, nusivylusi ar beviltiška, tačiau žinau, kad tai praeis, ir saulė vėl pakils, – tikino Rūta. – Ieškau grožio pasaulyje – kartais mažų dalykų, kartais didelių, ir leidžiu sau būti išblaškyta tų grožių. Nesvarbu, kokia situacija, nes tai mane džiugina. Man patinka leisti laiką gamtoje ir pasikrauti natūralia energija. Tik tiek.“
