Kolombe gyvenanti D.Vedeikytė apie Šri Lankos vyrus sako turinti griežtą nuomonę. „Šrilankiečiai vyrai yra labai nepasitinkintys savimi, labai pavydūs ir labai kontroliuojantys, o aš esu labai nepriklausoma. Turiu kelias drauges, kurios bendrauja iki tokio lygio, kad jų klausia, kur jos, ir jos turi siųsti nuotraukas, kad dabar yra su drauge ir ką dabar daro, ar įrašinėti pokalbius. Jie nori žinoti kiekvieną tavo žingsnį“, – pasakoja lietuvė.
Azijoje moteris pastebi ir daugiau nuostabą keliančių įpročių. „Čia vaikai gyvena su tėvais tol, kol susituokia, ir net tada, jei tai yra vieninteliai vaikai, jie lieka gyventi su tėvais. Todėl vyrai yra pripratę, kad viską už juos darys mama: padarys valgyti, paklos lovą, iki tol, kol jiems sueis trisdešimt metų. Net tada, kai susituokia, ateina pas mamą, kad ji išvirtų valgyti“, – stebisi lietuvė.
Vyrai yra pripratę, kad viską už juos darys mama: padarys valgyti, paklos lovą, iki tol, kol jiems sueis trisdešimt metų. Net tada, kai susituokia, ateina pas mamą, kad ji išvirtų valgyti.
Kažkada gimtuosius namus D.Vedeikytė paliko dėl kelionės į Londoną. „Kaip 18 metų tu gali žinoti, ką nori veikti? Bet mano tėvai labai norėjo, kad aš eičiau į universitetą. Esu iš Klaipėdos, sakiau: jei įstosiu Klaipėdoje į amerikietišką universitetą, pasiliksiu Lietuvoje, jeigu ne – išvažiuosiu. Mano mama buvo įsitikinusi, kad įstosiu, todėl sutiko“, – prisimena ji.
Į Šri Lanką atvedė atsitiktinumas
Mergina į norimą universitetą įstojo, tačiau paskutinę minutę nusprendė vykti į Londoną. Pirmuosius metus ji čia net nesimokė, tik dirbo ir linksminosi su draugais, tačiau tėvams duotas pažadas nepamiršti mokslų nedavė ramybės, tad mergina pasirinko verslo studijas, po kurių sulaukė kvietimų įvairiose šalyse atlikti praktiką.
„Vienas iš pirmųjų pasiūlymų buvo į Šri Lanką. Aš net nežinojau, kur ji yra, nežinojau, kas tai yra. Tais laikais, kai „pagūglinau“ pirmi dalykai, kuriuos tada parodė buvo cunamis ir karas“, – sprendimą, priimtą prieš ketverius metus, prisimena lietuvė.
Priimti kvietimą merginą įkalbėjo būsimasis viršininkas, pasiūlęs prisidėti prie tuo metu dar tik pirmuosius žingsnius žengusios viešbučių industrijos. „Įsivaizdavau, kad šiek tiek dirbsiu ir daugiausia keliausiu. Pasidariau planą, kad apkeliausiu visą Aziją, bet išėjo taip, kad atskridau čia ir man po dviejų mėnesių pasiūlė verslo vizą“, – kalba ji.
Netrukus duris atvėrė vieni nakvynės namai, paskui – kiti. Lietuvė ėmė sparčiai kopti karjeros laiptais, po metų ji tapo viena iš nuostabiame Mirisos paplūdimyje įsikūrusio prabangaus viešbučio vadovių.
„Vietiniai yra nelabai mėgstantys darbą. Jie „atsipūtę“, atsipalaidavę, niekur neskubantys. Vieną dieną neateina į darbą ir sako: mano mama mirė. Jie nesako taip, kaip mes, kad sergu, blogai jaučiuosi ar ką skauda. Ne, jų mamos „miršta“ po du kartus per mėnesį. Taip būna: jie neateina ir turi daryti už juos darbus, valyti kambarius, šypsotis, kiekvieną dieną atsikelti 5 ryto ir eiti miegoti, kai visi jau užmiega, ir turi sulaukti visų klientų. Tai buvo labai sekinantis darbas“, – tikina D.Vedeikytė.
Ilgainiui mergina suprato, kad net nuostabiausias vaizdas pro langą neatstos tikro gyvenimo. Buvo metas judėti toliau, tad lietuvė priėmė vėl tarsi iš dangaus nukritusį verslo pasiūlymą – tapti verslininko pavaduotoja. Dabar jai patikėta įvesti į rinką pirmąją Šri Lankoje mobiliąją gėrimų pristatymo į namus programėlę.
