Dvi paskutines raganoses nufotografavusi lietuvė: „Gaila, kad pasaulis keičiasi, ir ne į gerąją pusę“

„Kaip jaustumėtės, jei, pavyzdžiui, jums kas nors pasakytų – lietuviai, prašome fotografuoti žibutes, nes kitą pavasarį jų nebebus?“, – tokiais dviprasmiškais įspūdžiais dalijosi Kenijoje gyvenanti lietuvė Sigita Aurelija Vaičiūnaitė, kuri šalies draustinyje išvydo dvi paskutines šiaurinių baltųjų raganosių atstoves. Dėl brakonierių ir kariaujančių grupuočių beveik išnaikintų gyvūnų neseniai sužibo viltis – mokslininkai ėmėsi dirbtinio apvaisinimo, kad išgelbėtų šių didingų gyvūnų porūšį.
Šiaurinės baltosios raganosės
Šiaurinės baltosios raganosės / S.A.Vaičiūnaitės nuotr.

S.A.Vaičiūnaitė po apsilankymo Ol Pedžetos draustinyje su portalu 15min pasidalijo nuotraukomis, kuriose – dvi paskutinės šiaurinių baltųjų raganosių atstovės. Paskutinės žmonių godumo neatlaikiusio porūšio raganosės dabar yra nuolat saugomos ginkluotos apsaugos.

Paskutinis šansas išgelbėti nykstančius gyvūnus

Pasaulyje yra telikusios dvi šiaurinės baltosios raganosės, ir nė vieno patino. 2009 m. Kenijos Ol Pedžetos draustinis gavo keturis retus raganosius iš Čekijos zoologijos sodo. 2014 m. dėl natūralių priežasčių mirė patinas Suni, o praėjusiais metais – ir 45-erių Sudanas. Liko tik dvi patelės – 30-ies Najina ir jos vaikas 19-metė Fatu.

Siekdami išsaugoti šiuos didingus gyvūnus, mokslininkai buvo paėmę Sudano, Suni ir dar dviejų patinų spermos bei ją užšaldę. Buvo tikimasi, kad technologijos pažengs į priekį, ir bus galima dirbtinai apvaisinti likusias dvi šio porūšio atstoves.

Tačiau bėda buvo tai, kad dvi likusios šiaurinės baltosios raganosės negali išnešioti palikuonių. Najina yra per sena ir pernelyg prastos sveikatos – jai pačiai kiltų grėsmė, jeigu nešiotų jauniklį. Fatu turi gimdos problemų, dėl kurių net negali pastoti.

Šiuos didingus raganosius siekiantys išsaugoti mokslininkai nepasidavė ir sugalvojo kitą išeitį – sperma apvaisinti šių raganosių kiaušinėlius ir embrionus įsodinti surogatinei motinai iš gretimo porūšio.

Po metų metus trukusio pasirengimo rugpjūčio mėnesį Nafinai ir Fatu buvo atliktos operacijos, paimti kiaušinėliai, ir jie nuskraidinti į Italiją. Buvo paimta dešimt kiaušinėlių, iš kurių septyni pasirodė tinkantys apvaisinimui. Prieš savaitę mokslininkai paskelbė vilčių suteikiančią žinią – buvo sukurti du gyvybingi embrionai. Kol kas suskystintame azote laikomi embrionai vėliau bus įsodinti surogatinėms motinoms. Jomis taps pietinės baltosios raganosės, kurios yra artimiausios nykstančiam porūšiui.

„Prieš penkerius metus šiaurinio baltojo raganosio embriono sukūrimas atrodė beveik nepasiekiamas tikslas, o šiandien mes juos turime“, – praėjusią savaitę džiaugėsi Janas Stejskalas iš Dvūr Kralovės zoologijos sodo, kur gimė Najina ir Fatu.

Už ragą – milžiniški pinigai

Manoma, kad šiaurinių baltųjų raganosių laisvėje nebėra nė vieno gyvo nuo 2007 ar 2008 m. Nors nedidelis jų skaičius gyveno zoologijos soduose, jie buvo arba per seni, arba su per didelėmis sveikatos problemomis, kad galėtų sėkmingai susilaukti palikuonių.

Buvo tikimasi, kad raganosius perkėlus iš Čekijos į rezervatą Kenijoje, kur aplinka būtų labai panaši į jų natūralias buveines, gyvūnams pavyks susiporuoti. Nors poravimosi procesas vyko, tačiau nėštumo nebuvo. Buvo mėginama Najiną ir Fatu suporuoti ir su pietinių baltųjų raganosių porūšio patinu, tačiau sėkmės taip pat nesulaukta.

„Scanpix“/AP nuotr./Šiaurinės baltosios raganosės
„Scanpix“/AP nuotr./Šiaurinės baltosios raganosės

Praėjusiame amžiuje šiaurinių baltųjų raganosių dar gyveno Ugandoje, Centrinės Afrikos Respublikoje, Sudane, Čade, tačiau jų populiaciją amžiaus pabaigoje sunaikino brakonieriai ir kariniai konfliktai. Raganosių ragai buvo naudojami durklų gamybai Jemene, taip pat buvo tikima, kad jie turi gydomųjų savybių.

„Baltasis raganosis labai patrauklus brakonieriams, nes jo ragas yra plačiai naudojamas tradicinėje kinų medicinoje, – aiškino S.A.Vaičiūnaitė. – Teorijų yra įvairių. Viena sako, kad baltojo raganosio ragas padeda stiprinti potenciją. Kita – kad baltojo raganosio ragas atneša turtus.“

Jos teigimu, 2017 m. už baltojo raganosio rago kilogramą juodojoje rinkoje buvo prašoma 60 tūkst. JAV dolerių. „Kuo labiau raganosiai nyksta, tuo brangesnis jų ragas. Būtent todėl jie tokie patrauklūs ne tik brakonieriams, bet ir civiliniuose karuose kovojančioms grupuotėms, kurios už gautus pinigus dažnai finansuoja savo beprasmius karus“, – sakė S.A.Vaičiūnaitė.

„Pasaulis keičiasi, ir ne į gerąją pusę“

S.A.Vaičiūnaitė pasakojo, kad lankantis draustinyje žmonės raginami fotografuoti likusias dvi šiaurines baltąsias raganoses. Tam, kad ateities kartoms liktų kuo daugiau žinių apie šį porūšį, taip pat – kad dalijantis nuotraukomis internete būtų šviečiama visuomenė.

S.A.Vaičiūnaitės nuotr./Šiaurinės baltosios raganosės
S.A.Vaičiūnaitės nuotr./Šiaurinės baltosios raganosės

„Kai atvyksti į Ol Pedžetą, tave pasitinka parko reindžeris, kuris čiumpa kibirą morkų, ir tada važiuojate pas raganoses, kurios paprastai saugodamosis karščio voliojasi smėlyje, – pasakojo S.A.Vaičiūnaitė. – Reindžeris paprastai papila morkų ant žemės, ir raganosės greitai atšokuoja iki jų.“

Mergina sakė, kad raganosės „papirkinėjamos“ morkomis tam, kad būtų padaryta kuo daugiau gyvūnų nuotraukų. „Nes jei šis mokslininkų eksperimentas nepavyks, žus viena dalelė šio mūsų pasaulio“, – aiškino ji.

Koks jausmas matyti paskutines dvi baltųjų raganosių porūšio atstoves? „Į šį klausimą atsakysiu šiek tiek sokratiškai – kaip jaustumėtės, jei, pavyzdžiui, jums kas nors pasakytų – „lietuviai, prašome fotografuoti žibutes, nes kitą pavasarį jų nebebus“, – aiškino S.A.Vaičiūnaitė. – Gaila, kad pasaulis keičiasi, ir ne į gerąją pusę. Ypač kalbant apie gamtą.“

Iššūkiai dar laukia

Tai, kad pavyko sukurti du gyvybingus embrionus, dar nereiškia, kad mokslininkai jau gali atsidusti su palengvėjimu. Dar reikės sėkmingai juos perkelti į surogatines motinas.

Čekijos zoologijos sodo atstovas J.Stejskalas „VOA News“ teigė, kad yra 50 proc. tikimybė, jog viskas pavyks sėkmingai. „Padarėme labai didelį progresą, ir manau, procesas mums gali suteikti optimizmo, kad sėkmė lydės ir kituose etapuose“, – sakė jis.

Raganosių nėštumas trunka apie 16 mėnesių. J.Stejskalo teigimu, naujo jauniklio būtų galima tikėtis ne greičiau nei po trejų metų.

Kiek šis mėginimas išsaugoti porūšį kainuoja, nėra atskleidžiama, tačiau Ol Pedžetos draustinio vadovas Richardas Vigne'as neabejoja, kad bet kokios lėšos yra vertos tikslo. Jis tikino, kad sėkmingas procesas daug reikštų ne tik šiauriniams baltiesiems raganosiams, bet ir kitoms rūšims, kurioms gresia išnykimas.

Bet iš tiesų šiaurinius baltuosius raganosius išgelbėti nuo išnykimo nebus taip paprasta net ir pavykus surogatinei motinystei. Mokslininkai turi tik du embrionus, o užšaldytos spermos – tik iš keturių patinų. Tai reiškia, kad bus labai mažai genetinės įvairovės.

Tačiau yra išsaugota audinių pavyzdžių iš kitų šiaurinių baltųjų raganosių. Tai yra negametiniai audiniai (tai reiškia – bet kokie audiniai, išskyrus lytines ląsteles – spermatozoidus ir kiaušialąstes). Mokslininkai dabar dirba su kamieninių ląstelių technologijomis, kad šiuos audinius paverstų spermatozoidais ir kiaušialąstėmis. Tuomet genų fonas išsiplėstų iki 12 raganosių.

Raganosiai yra antri pagal dydį sausumos žinduoliai, nusileidžia tik drambliams. Baltieji (dar vadinami plačialūpiais) raganosiai skirstomi į du porūšius – pietinius baltuosius raganosius, kurių pasaulyje yra apie 20 tūkst., ir šiaurinius, kurių likę vos du. Pagal Pasaulinės gamtos apsaugos organizacijos vertinimą, 2011 m. pastarasis porūšis buvo vertinamas kaip „prie kritinės išnykimo ribos (tikėtinai išnykęs laukinėje gamtoje)“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis