Ilsimaisi visur
Ištisi kilometriniai pliažai Ciuriche palei Limmat upę vasarą virsta tikrų tikriausiomis gulyklomis ir maudyklomis. Ten tiesiogine to žodžio prasme kovojama dėl kiekvieno kvadratinio metro šešėlio po šimtamečiais medžiais, nes saulės kaitros, panašu, jau visi atsikando.
Beje, Ciuricho landšaftininkai verti pagyrų – ten merdinčių medžių tiesiog nėra arba jie apdairiai pakeisti jaunais medeliais, tad pakrantėje tikrai galima rasti vietą ant žalios vejos po medžiu.
Pačios pliažų tradicijos kiek kitokios nei mūsų sostinėje. Persirengimo kabinų, gelbėjimo valčių nematyti: į maudymosi kostiumus įšokama apsijuosus kokiu nors rankšluosčiu ar pasislėpus už kokio nors stendo ar valties. Tvarką ir saugumą užtikrina akylai poilsiautojus stebintys gelbėtojai, šiukšlinti ir teršti čia tiesiog neįprasta, todėl viskas gražu ir tvarkinga. Dailiai nupjauta veja, šiltas vanduo ir geras oras – viskas viduryje miesto.
Baseino takeliai – ir ežere
Norint išsimaudyti Ciuricho ežere kartais tenka atsargiai pėdinti per akmenis, nes krantas natūralus ir nebūtinai smėlio ar žvyro. Bet nei uolėta pakrantė, nei akmenuotas dugnas neatbaido įkaitusių miestiečių.
O štai upės pliaže tiesiog įlipi laiptais ar įkrenti į vandenį ir plūduriuoji sau pasroviui apie 200–350 metrų. Galima ir prieš srovę plaukti, tuomet maudynė kiek ilgiau užtrunka. Tada išlipi, vėl grįžti iki įlipimo vietos ir vėl šokį į srovę. Svarbu nepražiopsoti paskutinės išlipimo vietos, nes už jos – nedidelė damba, nuo kurios upė metru „nusileidžia“ žemyn. Tiesa, čia pat ir gelbėtojai, ir apsauginis lynas – visiems turi būtų saugu.
Po maudynių vieni stiprinasi sumuštiniais ir vandeniu, kiti užsikuria keptuvus ir kepinasi dešreles, žodžiu, viskas leidžiama, jei tik nešiukšlini ir netrukdai šalia gulinčiam. Į dienos pabaigą ir upės pakrantėse, ir aplink Ciuricho ežerą įsibanguoja didžiulis piknikų vakarėlis. Iš šaltkrepšių traukiamas atšaldytas šampanas ar baltas vynas, taurės ir austrės. Pakaitomis tarp skirtingų vyno rūšių šokama į vandenį.
Į dienos pabaigą ir upės pakrantėse, ir aplink Ciuricho ežerą įsibanguoja didžiulis piknikų vakarėlis.
O jeigu norite į vandenį įbristi smėliu ir turėti daugiau ramybės, čia pat yra ir mokamas pliažas, kuriame, beje, taip pat pilna žmonių, ypač su šeimų su vaikais. Kam rūpi saugesnė aplinka ir norisi daugiau patogumų ar tualetų su dušais, turėtų būti pasiruošę susimokėti mūsų atitikmeniu 2–3 eurus.
Tuo tarpu nemokamos pakrantės virsta gulyklomis šalia jachtų uosto ar bet kokių pastatų ir įrenginių, jei tik įkaitę miestiečiai randa būdą, kaip įbristi ar įšokti į vandenį.
Kai kuriose ežero pakrantėse įrengti atviri plaukimo baseinai. Tiesiog ežere plūdurais pažymėti ir atitverti 5–6 plaukimo takai, kad rimti sporto entuziastai galėtų skaičiuoti nuplauktą distanciją ir tuo pačiu mėgautis atviru oru bei kalnų kraštovaizdžiu. Baseinas, bet atvirame ežere.
Į darbą grįžta pasroviui
Dar vienas dažnai matytas maudynių elementas – neperšlampami krepšiai, į kuriuos galima susidėti telefoną su pinigine ir drabužiais. Tokį krepšį kaip plūdurą plaukikas prisiriša prie kūno ir plaukioja sau gerą valandą per kokią nors pietų pertrauką. Nereikia rūpintis vertingais krante paliktais daiktais. Arba gali nuvažiuoti viešuoju transportu iki norimo taško ir leistis pasroviui upe atgal į darbą.
Tokį krepšį kaip plūdurą plaukikas prisiriša prie kūno ir plaukioja sau gerą valandą per kokią nors pietų pertrauką.
Krepšys su daiktais ant tavo nugaros – viskas paprasta ir saugu. Teko girdėti, kad kai kurių įstaigų darbuotojai būtent taip ir gaivinasi, tik vis susitaria, kuris prisiriš plūdurą-krepšį, kad kitiems nereiktų tampytis. Toks grupinis kolegų paplūduriavimas per pietų pertrauką gali prilygti mūsų „team building“ Pyragų dienai. Kiekviena tauta renkasi savo prioritetus.
Taip ir norėtųsi įsivaizduoti, kaip, pavyzdžiui, Vilniuje kur nors savivaldybės pastate dirbantis žmogus per pietų pertrauką nuvažiuoja iki Valakampių pliažo, susikrauna savo mantą į krepšį-plūdurą ir... pliumpt į vandenį. Prasiplaukęs iki Vilniaus centrinės universalinės parduotuvės išlipa, persirengia ir grįžta į darbą.
Skamba lyg pokštas, bet šiltos vasaros Lietuvoje verčia dairytis netradicinių maudynių vietų net ir miesto centre.
Priešingai nei Lietuvoje, šveicarai tikrai sportuoja, o ne yra pavojingų ultravioletinių spindulių taikiniai.
Besaikis alaus gėrimas ar tiesiog gulėjimas saulėje ten nėra populiarus. Neretai Šveicarijoje maudynių vietoje rengiami ir mini muzikos festivaliai – o tada linksmybės užsitęsia ir iki vėlumos. Tačiau bet kuriuo atveju – maudomasi – įvairaus sudėjimo piliečiai lyg kokioje nepertraukiamoje karuselėje ežerų, upių tėkmes išbando mažiausiai 10–15 kartų. Ciuriche murkdosi visi – nepriklausomai nuo amžiaus, svorio, rasės ar lyties.
