Ši situacija su lietuve tik patvirtino, jog Tatrų neįvertinimas gali būti didžiulė klaida. Mano vienas pažįstamas ką tik lankęsis Zakopanėje pasakojo, kad jam juose haikinant netikėtai užėjo debesis, viskas aptemo, atšalo ir giedra vasara staiga pavirtu bjauriu rudeniu, o matomumas tapo beveik nuliniu. Sakė, tada truputį susinervino, bet, kiek palaukus, tas debesis prasisklaidė. Tai jam pasisekė, kad prasisklaidė, bet – o jei neprasisklaido? O jei dar iš takelio esi išklydęs?
Žodžiu, rašau, šiurpstu ir nesuprantu, kam gali patikti kalnai. Aš ir pats kažkada keliaudamas po Europą automobiliu buvau porai dienų stabtelėjęs Slovakijos Tatruose ir, žinokite, man tai buvo mažiausiai patikęs kelionės epizodas.
