Pamenate istoriją? Kai Antrojo pasaulinio karo metu naciai ėmė bombarduoti Londoną, W.Churchillis pakeitė bailų bei neaiškios reputacijos premjerą Chamberlainą, sutelkė valdžią į savo rankas, atlaikė nesulaikomu atrodžiusį Hitlerio puolimą ir, galiausiai, kartu su amerikiečiais galutinai sulaužė jam stuburą (prie to, žinia, prisidėjo ir pašalpiniai sovietai, bet jie labiau buvo linkę prievartauti kelyje į Berlyną sutiktas vokietes nei kilniai kariauti).
O vėliau jis tapo ir Sovietų Sąjungos priešu, sugalvojęs legendinį geležinės uždangos pavadinimą. Tai buvo ryžtingas, baimei nepasiduodantis žmogus. Jis yra mano herojus (ne tik dėl aukščiau minėtos frazės, bet ir dėl nuveiktų darbų, aišku). Esu tikras, kad jei mes savo Vakarų civilizacijoje šiandien turėtume bent porą tokių Churchillių, Putinas nebūtų drįsęs pulti Ukrainos. O jei kažkokios tamsos paskatintas visgi būtų, Churchillis jį kaip žiurkę išrūkytų iš visų jo bunkerių.
Tada iškart supratau, kad radau savo to vakaro linksmybių vietą.
Kodėl užsivedžiau apie Churchillį? Nes vakar, besitrindami po Notting Hillą (vienas iš Londono rajonų), aptikome barą, dedikuotą Winstonui Churchilliui. Tada iškart supratau, kad radau savo to vakaro linksmybių vietą (ir, apskritai, man pasirodė šaunu barus pavadinti nusipelniusių žmonių vardais. Lietuvoje, išskyrus Kaune esantį barą „Klimas“, pavadintą tarpukario politiko Petro Klimo vardu, tokių dalykų nesu matęs).
