M.Petrauskas 15min papasakojo apie šios ypatingos kelionės eigą, labiausiai įsiminusias akimirkas ir tai, koks gyvenimas vyksta norvegiškame burlaivyje. Beje, pašnekovas apie šią Skandinavijos šalį žino tikrai daug, jis – Norvegijos garbės konsulas Klaipėdoje, dirbantis „Hoegh LNG“ bendrovėje, valdančioje plaukiojančias dujų saugyklas visame pasaulyje.
Kelionės teko laukti keletą metų
Anot M.Petrausko, burlaivis „Christian Radich“ sukonstruotas 1937 m., tai buvo mokymui skirtas laivas. Pašnekovo teigimu, vienas iš šio laivo pagrindinių rėmėjų yra Leifas Hoeghas, kuris savo testamente pageidavo paremti šį laivą ir keliones juo.
„Kadangi aš dirbu laivybos srityje, minėtą laivą jau keletą kartų buvau pastebėjęs per burlaivių varžybas Klaipėdoje. Kuomet vyko varžybos ir laivas vizitavo Klaipėdoje, teko šiame laive ir apsilankyti, – pasakojo M.Petrauskas.
– Tada man kilo mintis, kad būtų smagu su tokiu burlaiviu plaukti ir išbandyti save jūroje.“
Apie šią idėją pašnekovas galvojo keletą metų, tačiau viskas užtruko dėl sudėtingų atrankos procesų, kurie vyko COVID-19 pandemijos metu, tačiau šiemet šį planą pavyko įgyvendinti.
„Burlaivis „Christian Radich“ vasaromis dažniausiai plaukioja prie Norvegijos krantų, kartais siekia Farerų (Danija) ir Šetlando salas (Škotija), – teigė klaipėdietis. – Laivo įgula etapais keliauja po 3 paras, tad norintieji plaukti gali užsirezervuoti 3, 6 ar 9 dienas, taip, kaip norisi. Laivo kelionių grafikas paskelbiamas metų pradžioje. Žinoma, plaukimą reikėtų užsirezervuoti iš anksto ir atitinkamą dieną būti uoste, iš kurio išvyks laivas.“
M.Petrausko pasakojimu, jis su savo 13 ir 17 metų sūnumis pasirinko egzotiškesnę kelionę – į Farerų salas.
„Mes prisijungėme Farerų salose esančiame uoste. Prieš tai šiek tiek pakeliavome po pačias salas. Teko aplankyti Mičenso salą, kurioje peri labai daug gražių paukščių: mormonų, rajūnų ir kt. Vaizdas tikrai įspūdingas, – prisiminimais dalijosi jis.
– Buraivis „Christian Radich“ iš uosto pajuda 18 val. Mūsų kelionės atveju buvo suplanuotas plaukimas į Stavangerį Norvegijoje, laive turėjome praleisti 3 naktis.”
Burlaivyje tekdavo budėti ir naktimis
Anot pašnekovo, kiekvienam, kuris atvyksta į laivą, yra paskiriamas specialus numeris, jį privaloma žinoti.
„Laivo naujokai laikomi mokiniais. Jiems yra priskiriamas budėjimas. Štai mums dieną ir naktį tekdavo budėti po 4 val. Tuo metu turi būti ant denio, turi būti pasiruošęs atlikti pagalbinius darbus laivo įgulai, kuri, žinoma, yra profesionali, – sakė M.Petrauskas.
– Pats laivas turi motorą, tačiau burės valdomos tik rankų pagalba, todėl jas reikia tempti, reguliuoti, daug dirbti pačiame laive. Tai ir yra didžiausias įdomumas.“
Pašnekovo teigimu, kiekvienam „naujokui“ pagal numerį laive priskiriama vieta.
„Štai laivo denyje yra gana didelė erdvė, kur visi mokiniai kartu miega ir gyvena. Mums pasisekė gauti vieną gultą ir du hamakus. Sūnūs miegojo hamakuose, o aš ant gulto, – prisiminimus iš kelionės burlaiviu pasakojo klaipėdietis.
Pats laivas turi motorą, tačiau burės valdomos tik rankų pagalba, todėl jas reikia tempti, reguliuoti, daug dirbti pačiame laive.
– Kai prasideda budėjimas, prieš pusvalandį yra pažadinami visi tie, kas budi nuo 12 val. nakties. Negali būti jokių žadintuvų garsų, nes kitoje laivo dalyje miega visi likę įgulos nariai, kurie budės po tavęs. Budėjimo pradžioje reikia ateiti į denį, išsirikiuoti, tada visi išvardija savo numerius ir gauna paskyrimus, atitinkamas funkcijas laive.“
M.Petrausko pasakojimu, laivo mokiniui gali būti paskiriamos 3 funkcijos: gali tekti padėti laikyti laivo kursą – stovėti už šturvalo; gali reikėti stovėti laivo pirmgalyje ir stebėti, ar nėra kokių objektų, į kuriuos laivas galėtų atsitrenkti, įsipainioti į tinklus ir pan.; kita svarbi funkcija – apeiti laivą kas pusę valandos – tai tarsi priešgaisrinė apsauga, kurios metu reikia apžiūrėti ar nėra kažkokių pavojų. Laive – daug medžio, todėl saugumui yra skiriamas didelis dėmesys.
„Šias funkcijas per budėjimą atlieki maždaug po valandą, o po budėjimo vėl turi išsirikiuoti ir eini ilsėtis, – akcentavo kelione burlaiviu susižavėjęs klaipėdietis. – Beje, ir maitinimas laive vyksta pagal priderintą grafiką.“
Įspūdį paliko matyti vaizdai ir gyvenimas laive
Anot pašnekovo, išplaukus į jūrą, buvo gan banguota, bangos siekė net 2–3 metrus.
„Pirmą kelionės naktį teko pajusti jūrligės simptomus. Po to organizmas priprato, bet tada pagerėjo ir oras, – prisiminė M.Petrauskas. – Smagu, kad pavyko laivui išskleisti bures, jo greitis siekė 10 mazgų. Tai buvo pakankamai sunkus darbas buriuotojams.“
Pasak kelionę burlaiviu išbandžiusio klaipėdiečio, išplaukus vakare, ryte ar apie pietus pradeda matytis krantas – tai Šetlando salynas, kuris regimas beveik visą dieną, tačiau tik iš tolo.
M.Petrausko teigimu, antrą naktį praleidus laive pradedi matyti Norvegijos dujų ar kitų išteklių gamybai ir perdavimui skirtas platformos, kurios įrengtos atviroje jūroje.
„Budėjimo pirmgalyje metu pastebėjau netoliese įtaisytus žvejų tinklus. Teko skambinti laivo varpu ir apie kliūtį perspėti budintį šturmaną. Jei laivo propeleris būtų įsivėlęs į tinklus, būtų tekę kviesti narų pagalbą, o tai užimtų daug laiko ir brangiai kainuotų“, – sakė pašnekovas.
Į galutinę 3 dienų kelionės stotelę – Stavangerio uostą – burlaivis atplaukė 8 val. Tuomet, anot pašnekovo, laivas prisišvartavo, kapitonas įteikė kelionės pažymėjimus su nuplauktų jūrmylių skaičiumi – 417, taip pat atsisveikino su įgula. Paskui atvyko naujų mokinių grupė, kurie laivu tęsė kelionę link Oslo.
„Tos 3 dienos burlaivyje yra optimalus laikas susipažinti su jo specifika, pajusti, koks gyvenimas verda viduje bei pasitikrinti savo galimybes, – akcentavo M.Petrauskas.
– Mano sūnums teko lipti aukštai į stiebus ir tvarkyti bures. Per pertraukas įgula mokiniams pasakoja apie laivą, burlaivių remontą, bures, jų sistemą, valdymą ir t. t. Jie visada labai draugiški. Didžioji dalis mokinių buvo norvegai, tačiau šiuo laivu keliavo žmonės ir iš Šveicarijos, iš JAV, o mes buvome vieninteliai lietuviai.“
Pasak M.Petrausko, laive vienu metu gyveno 50 žmonių. Iš jų apie 30 – tokių, kaip mes, laikinų keleivių.
„Kadangi laivo fondas propaguoja jūrinę kultūrą, kelionės metu laive buvo nemažai jaunimo. Jaunuoliai juo gali plaukioti ir ilgesnį laiką. Tada jie tampa įgulos nariais. Taip pat buvo daug ir vyresnio amžiaus žmonių, kurie jau yra gyvenime turėję laivų, pusę pasaulio apiplaukę, bet jiems vis tiek norisi sugrįžti ir būti tokių kelionių dalimi“, – prisiminė pašnekovas.
Anot M.Petrausko, šioje kelionėje jam labiausiai patiko ir įsiminė tai, kaip laive yra organizuojamas gyvenimas.
„Vienoje erdvėje yra tiek daug žmonių, bet viskas yra optimaliai išdėstyta, organizuojamas maitinimas, pamainų pasikeitimas, darbas, tai padarė didelį įspūdį. Taip pat įspūdį padarė atstumai – jie nėra tokie milžiniški, kaip gali atrodyti, žiūrint į žemėlapį. Taip pat buvo įdomu pamatyti dujų gamybos industrijos platformas, vaizdas tikrai įspūdingas, – pasakojo klaipėdietis.
– Mano sūnūs entuziastingai atliko darbus laive, jiems taip pat labai patiko ši kelionė. Laive buvo daug jų bendraamžių, aplinka – tikrai draugiška. Sūnūs ir dabar galvoja, kad būtų šaunu dar kada sudalyvauti tokioje kelionėje.“
Ši kelionė – ieškantiems originalumo
Pašnekovo teigimu, jis tokią kelionę rekomenduotų tiems, kurie nori patirti kažką naujo, originalesnio.
„Lietuvoje jūrinė kultūra dar tik vystosi, ji dar nėra taip paplitusi. Tokioje kelionėje smagu pajausti, kas tai yra jūra, su ja susipažinti. Žinoma, tėvai į šią kelionę gali išsiųsti ar pasiimti savo vaikus, kurie svarsto pasirinki jūrinę karjerą: jie čia gali išbandyti kopimą į stiebus ir daugybę kitų dalykų“, – išskirtinės kelionės burlaiviu privalumus įvardijo M.Petrauskas.
