Balandį Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje įvyko skaitytojų susitikimas su Goda Juocevičiūte. Knygos pristatymas numatomas birželio 8 d. Vilniuje, Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, o liepos 8-ąją – Palangos miesto savivaldybės viešojoje bibliotekoje.
G.Juocevičiūtė ir R.Dikčius renginiuose laukia ne tik planuojančių įsigyti knygą svečių, bet ir tų, kurie, ją perskaitę, norėtų pasidalyti savo pastabomis ar klausimais. O klausimų, autoriai neabejoja, gali kilti įvairių.
Knyga „Geografija transe“ – daugialypė, magiška kelionė iš Rytų į Vakarus: po Azijos miestus ir šventyklas, pas keistus vietos personažus, į senųjų kultūrų gilumą, net po anapusinio pasaulio užkulisius. Autoriai remiasi ir akademinėmis žiniomis, ir asmenine kelionių patirtimi.
Hipnotinių pasakojimų geografija – ypač plati: Kinija, Honkongas, Tibetas, Mongolija, Indija, Pažadėtoji žemė. Autoriai vaizdingai, dažnai ironiškai pasakoja apie tų šalių papročius, istoriją, religijas, ekstremalias, kartais net šokiruoti galinčias dvasines praktikas, ypač daug dėmesio skiria budizmui.
G.Juocevičiūtė gvildena ir šamanizmą, kurį iš arčiau pažino Mongolijoje. O R.Dikčius dar ir pateikia nestandartinį požiūrį į vienatinio Dievo kilmę bei savitas biblijinių istorijų interpretacijas.
Viena iš svarbiausių R.Dikčiaus temų – tradicinė kinų medicina, kurią jis studijavo Kinijoje. Tai tūkstančius metų plėtota ir lig šiol plačiai taikoma, visiškai kitokia gydymo sistema nei Vakarų medicina.
„Galiu užtikrinti, kad kiekvienas skaitytojas, net ir keliavęs po mūsų aprašomus kraštus ar apie juos skaitęs, knygoje vis tiek atras tokių minčių ar detalių, su kuriomis anksčiau nebuvo susidūręs ir kurios gali net priblokšti, nes Rytų pažinimas yra beribis“, – pasakojo viena iš knygos autorių, žurnalistė ir orientalistė G.Juocevičiūtė.
Ji sakė, jog su bendraautoriumi knygoje sąmoningai nevengė ir aštrių įžvalgų, ir netikėtų posūkių.
„Bet ir patys Rytai nevientisi, ten yra didelė įvairovė tradicijų. Dabar jos išgyvena susidūrimą su didžiulėmis permainomis, globalizacija. Mėginome užfiksuoti tą pasaulį, kuris sparčiai keičiasi ir nyksta. Be to, norėjome žingeidžius, intelektualius skaitytojus paskatinti pažvelgti į Aziją, apskritai Rytų ir Vakarų kultūrų skirtumus atvirai, nešabloniškai, nebūtinai taip, kaip buvo mokomi“, – paaiškino G.Juocevičiūtė.
