„Tai darosi vis populiariau. Pastebime, kad daugėja šeimų, perkančių naujus ir naudotus kemperius. Štai rugsėjo 16-18 dienomis vykusiame mūsų žygyje tik vienas kemperis iš 24-ių buvo nuomotas. Tačiau šeima, kuri juo važiavo, kitąmet turės savo kemperį“, – pasakojo asociacijos „Baltijos kemperiai“ prezidentas Algimantas Lukoševičius.
Kelionės kemperiu – sveika liga
Pasak pašnekovo, paprastai tie, kurie turi savo namelį ant ratų savaitgaliais ar šventinėmis dienomis važiuoja po Lietuvą arba išsiruošia į netolimas keliones artimame užsienyje. Netrūksta ir norinčių juos išsinuomoti, tačiau nuomotojai vasarą vengia nuomoti kemperį trumpesniam nei dviejų savaičių laikotarpiui.
„Pastebėjome, kad daugėja lietuvių, norinčių nuomotis kemperį būtent savaitgaliais“, – pasakojo A.Lukoševičius.
Išaugus paklausai padidėjo ir šių transporto priemonių nuomos kaina. Vasarą namelio ant ratų nuomos kaina parai siekia 130-150 eurų. Lietuvoje esančios įmonės paprastai nenuomoja prabangių kemperių, daugiausia – ekonominės klasės variantų, kurie patrauklūs užsakovams kainos ir kokybės santykiu. Dažniausi klientai – šeimos su vaikais arba vyresniais tėvais.
Keliauti nameliu ant ratų mėgsta ir draugų kompanijos. Būtent tokie žmonės praėjusį savaitgalį susirinko ir į tradicinį kemperių žygį, kurį organizavo asociacija „Baltijos kemperiai“, įsikūrusi Panevėžyje.
Įspūdinga 24 kemperių virtinė vinguriavo Aukštaitijos keliais, atkreipdama praeivių dėmesį. Per 70 kelionės dalyvių, nuo darželinukų iki senjorų, aplankė Krekenavos miestelio Šv. Mergelės Marijos ėmimo į dangų baziliką ir regioninį parką, įkopė į apžvalgos bokštą nuo kurio žavėjosi vaizdu į Nevėžio senvagę, apžiūrėjo atsinaujinusį Kėdainių miesto senamiestį, pažymėtą garsiosios Radvilų giminės gerais darbais, pagerbtą Nobelio premijos laureato Č.Milošo apsilankymais gimtinėje.
Viena iš stotelių buvo bendrovėje „Lifosa“, kuri įsikūrusi Kėdainiuose – Lietuvos geografiniame centre. Įmonės užimamas plotas – 292 hektarai, pastatytas ilgiausias Lietuvoje (880 metrų ilgio) transporteris. Pagrindinė bendrovės produkcija yra azoto – fosforo trąša – diamonio fosfatas (DAP), kurio gamybai reikalingos fosforo rūgštis bei sieros rūgštis gaminamos bendrovėje. Iš fosforo rūgšties taip pat gaminami priedai pašarams – monokalcio fosfatas. Tačiau didžiausią įspūdį daugeliui turbūt paliko apsilankymas gamyklos ,,kalnuose“, kurie kartais taip ir vadinami – Kėdainių kalnai.
Antrąją ir trečiąją dienomis žygio dalyviai apsilankė Asvejos regioniniame parke: įkopė į piliakalnį, apžiūrėjo Radvilų rūmų archeologinių kasinėjimų vietą, pažintinį Dubingių piliavietės taką, ir Radvilų giminės laidojimo vietą. Jaunimui labiausiai patiko žirgynas bei egzotiniai gyvūnai. Laiko apsilankyti užteko ir prezidento A.Smetonos gimtinėje prie Lėno ežero ir Užulėnio gimnazijoje.
„Kelionės kemperiais populiarėja, jos yra puikus būdas susipažinti su atsinaujinančia Lietuva, jos istorija ir dabartimi, aplankyti tolimas šalis. Kelionėse bendrauja įvairių profesijų, skirtingo amžiaus, pažiūrų ir įsitikinimų žmonėms, ugdoma tolerancija ir bendruomeniškumas.
Mums (ir manau kitiems taip pat) svarbiausias privalumas – laisvė pasirinkti maršrutą ir buvimo kiekvienoje vietoje trukmę. Važiuojant su vaikais, tai galimybė juos migdyti važiuojant ar pasigaminti tinkamą maistą
Mums (ir manau kitiems taip pat) svarbiausias privalumas – laisvė pasirinkti maršrutą ir buvimo kiekvienoje vietoje trukmę. Važiuojant su vaikais, tai galimybė juos migdyti važiuojant ar pasigaminti tinkamą maistą“, – sakė A.Lukoševičius.
Jis atkreipė dėmesį į Lietuvoje plintantį naują reiškinį: nemažai verslininkų palieka darbą ir leidžia laiką važiuodami iš vienos šilto klimato šalies į kitą kemperiais, kelionėse praleisdavo po keletą mėnesių.
„Mūsų organizuojamuose žygiuose po Lietuvą žmones traukia galimybė pabūti tarp bendraminčių, pasidalinti kelionių įspūdžiais ir galimybe pamatyti pasikeitusią Lietuvą. Susirenka tikrai labai skirtingi žmonės – ir amžiumi, ir profesija. Mūsų kelionės visada turi pavadinimą ar šūkį. Maršrutą renkame į vietas, kurias patys norime pamatyti. Smagiausia, kad tų vietų kiekvienais metais atsiranda vis daugiau“, – sakė vienas iš ką tik įvykusio žygio kemperiais „Ten susimąstęs tamsus Nevėžis“, rengėjų.
