Tačiau, kai imi galvoti apie atostogų kryptis, supranti, kad dabar, t. y. spalį, tas pasirinkimas jau nebėra toks paprastas.
Turkija jau užsidarinėja, Pietų Europoje jau irgi sezonas visai į pabaigą (Rode, dar matau, oras visai neblogas, bet kol šis tekstas pasieks viešumą, kol bus perskaitytas ir į tą Rodą susiruošta, tai visai atvės) ir apsidairius pamatai, kad artimų krypčių nėra tiek jau daug likę (aišku, visada yra Egiptas, bet negi jis dar kam nors yra nenusibodęs, man pačiam tai jau per gerklę lenda), todėl tenka žiūrėti į tolius tolimus, tokius kaip Pietryčių Azija, Karibai ar kažką bent kiek patrauklesnio iš Afrikos (aišku, visada yra ir Tenerifė, kuri, skirtingai nei Egiptas, man yra džiaugsmų džiaugsmelis, bet šįkart pasakojimas bus apie kažką kito).
Didžioji Afrikos dalis nėra atostogų žemės, nes yra apleistos, nušiktos ir nesaugios.
Apie Karibus ne taip seniai esame šnekėję, tad idant nebūčiau nuobodus nuolat apie juos vamsėdamas (tik dar kartą pasakysiu, kad tai yra mano pats mėgstamiausias atostogų regionas, svajonių žemė tiesiog), Pietryčių Azijoje pats buvau senokai, tad pažiūrėkime, ką gero išpešti galime iš Afrikos, kurioje ne tik pats atostogavau šiemet, bet ir vėl planuoju orams atšalus. Žinia, didžioji Afrikos dalis nėra atostogų žemės, nes yra apleistos, nušiktos ir nesaugios, tačiau, geriau pasidairius, kai ką surasti galima.
