Prieš patenkant į rojų, juk irgi reikia praeiti švento Petro saugomus vartus. Ir, kiek esu girdėjęs, šis šventas dėdė yra gana priekabus ir į kiekvieną, į tuos vartus besibeldžiantįjį, žiūri įtariai. Kaip į potencialiai nelegalų imigrantą.
Man pačiam yra tekę kirsti daugybę valstybių sienų ir tą darant visada jausdavau didesnį ar mažesnį jaudulį. Aišku, valstybės siena yra laikomi ir pasienio postai oro uostuose, tačiau realios, antžeminės valstybių sienos, kurias fiziškai reikia pereiti, norint patekti į svečios šalies teritoriją, mane jaudina daug labiau. Vieni tų pasienių praėjimų buvo paprastučiai – praeinami lengvai ar beveik nepastebimai, kiti – sunkesni, o treti – ypač jaudinantys, tai yra sunkiai įsivaizduojant, kas laukia anoje pusėje.
Vienas tokių įdomesnių – o gal net ir pats įdomiausias – buvo susidūrimas su Šiaurės Korėjos pasieniečiais.