Latvių srautai auga
Kaip teigia I.Valaitienė, pastaraisiais metais jaučiamas didesnis lietuvių susidomėjimas Palanga. Anksčiau 60 proc. turistų srautų sudarydavo užsienio lankytojai, o 40 proc. – lietuviai. Dabar šis miestas vienodai sulaukia tiek vietos, tiek užsienio turistų.
Į Palangą daugiausia atvyksta Latvijos piliečiai: latviai čia sudaro 60 proc. visų užsienio turistų. Be to, kaimynų, traukiančių į Palangą, srautai auga: 2014 metais jų atvyko 10,5 tūkst., 2015 – jau 12,4 tūkst., o 2016 metais apsilankė 14,8 tūkst. Latvijos turistų. Atvykę į Palangą, Statistikos departamento duomenimis, čia jie renkasi ir vis daugiau nakvynių.
„Pastebėta, kad latviai važiuoja čia, o lietuviai – į Latviją. Daugelis mūsiškių, grįžę iš Latvijos, pasakoja, kad ten pilna lietuvių. Palanga – arti, lengva pasiekti, patogu ir, paįvairinant savo atostogas, latviai vyksta čia“, – mano Viešbučių ir restoranų asociacijos atstovė I.Valaitienė.
Palangos turizmo informacijos centre (TIC) laikinai einanti direktorės pareigas Egidija Smilingienė taip pat pastebi, kad lietuviai dažnai renkasi laukinius Latvijos paplūdimius, kuriuose mažai paslaugų.
Universalus kurortas
Nors latviai patys gali pasigirti dideliais pajūrio plotais, tačiau, Palangos TIC atstovės įsitikinimu, į Palangą juos traukia miesto universalumas.
„Palanga – universalus kurortas, kur atostogauti gali ir labai pigiai, ir labai brangiai. Yra nemažai nemokamų pramogų, koncertų, tačiau yra ir brangių renginių. Su apgyvendinimu – taip pat: dvivietis kambarys su visais patogumais gali kainuoti 20–40 eurų, tačiau galite rinktis ir prezidentinius apartamentus už 700 eurų. Palangoje galima atrasti visko pagal savo kišenę, o Jūrmaloje ar Estijos Pernu kainos jau kitokios, ne kiekvienas gali sau leisti ten apsistoti“, – LRT.lt sako E.Smilingienė.
Tačiau, panašu, kad pigaus poilsio Palangoje latviai neieško. Kaip sako I.Valaitienė, latviams sąlygos Palangoje yra prieinamos. „Jie dažnai užsakinėja poilsį su SPA procedūromis, dažnai klausia, kur nueiti pavalgyti, ką pamatyti, kokiose ekskursijose sudalyvauti“, – tikina pašnekovė.
Į Palangą vis dar atvyksta ir turistų iš Rusijos bei Baltarusijos. Palangos turizmo centro atstovės teigimu, šiemet mieste nemažai ir estų.
Tuo tarpu Klaipėda domisi įvairesnių šalių keliautojai. Čia sutinkama turistų iš Skandinavijos, Prancūzijos ir Vokietijos.
Kainos krito
Palangos turizmo informacijos centre laikinai einanti direktorės pareigas E.Smilingienė sako, kad vis daugiau lietuvių sulaukiančioje Palangoje kainos nekilo nei maitinimo įstaigose, nei viešbučiuose.
Savo ruoštu Viešbučių ir restoranų asociacijos atstovė Palangoje I.Valaitienė priduria, jog kainos ne tik nekilo, bet ir krito.
„Pastaraisiais mėnesiais lyginome rinkoje esančias kainas ir pastebėjome net jų kritimą. Orai nelepino, tai yra pagrindinė priežastis. Kainos rinkoje yra tikrai mažesnės negu praėjusiais metais“, – apie situaciją Palangoje pasakoja I.Valaitienė.
Tuo tarpu Klaipėdoje, pašnekovės teigimu, kainų kritimas – dar didesnis. „Į rinką atėjo daugiau konkurentų, ten – verslo, o ne poilsio segmentas, todėl kainų kritimas žymiai didesnis nei Palangoje“, – pastebi I.Valatienė.
Užimta tik savaitgaliais
Geri orai poilsiautojų kol kas nelepino, todėl, kaip teigia Viešbučių ir restoranų atstovė, svečių Palangos mieste tikrai nebuvo pilna. Tiesa, gegužės birželio savaitgaliais čia jų priviliodavo gausiai vykę renginiai: Kurtorto šventė, Muziejų naktis ir pan.
„Savaitgaliais, kai buvo nemažai renginių, užimtumas buvo nuo 80 iki 100 proc. Bet šiaip mėnesio užimtumas siekė daugiausiai 60–70 proc.“, – tikina I.Valaitienė.
E.Smilingienė priduria, kad žmonės atostogas planuoja iš anksto, todėl prasti orai turėtų paveikti tik tuos, kurie į pajūrį atvykti sugalvoja spontaniškai. Be to, TIC atstovės teigimu, sezono pelnas nukentėti neturėtų.
„Skundai, kad sezonas blogas, yra kiekvienais metais. Visuomet sako, kad poilsiautojų ir pinigų mažai, tačiau tai dažniausiai būna sezono pradžioje, o jau rudens pradžioje sako, kad buvo visai neblogai“, – įsitikinusi pašnekovė.
