Anot jo, galima sakyti, jog reguliariai organizuojamų vizitų dalyvių-savanorių tikslai dažnai būna skirtingi: vieni veža humanitarinę pagalbą, kiti – renka ir fiksuoja karo padarytą žalą, treti koncentruojasi į istorinio atminimo išsaugojimą. Bet, susibūrus drauge, galima ir nuveikti, ir padaryti daugiau, rašoma Strateginių iniciatyvų centro pranešime spaudai.
Šįkart nuvežę paramos siuntą į Lvivą, savanoriai užsuko ir į savanorių maisto gamybos centrus, kur ruošiami tradiciniai ukrainietiški patiekalai iš džiovintų produktų ir siunčiami teisiai į priešakines karo fronto linijas. Vėliau Lietuvos komanda lankėsi Vakarų Ukrainoje, Karpatų regione, garsėjančiame savo kovingumu bei patriotiškumu.
– Kodėl jus sudomino būtent šis Ukrainos regionas ir kokiu tikslu jį lankėte?
– Galicijos, Ivano Frankivsko, Karpatų regionai – čia istoriškai ukrainietiško patriotizmo dvasia yra labai stipri. Visur Vakarų Ukrainos miestuose ar kaimeliuose greta valstybinės vėliavos plevėsuoja ir istorinė kovos „raudonai juoda“ vėliava. Be to, daug kur galima rasti ginkluoto pasipriešinimo sovietų okupacijai atminimo ženklų.
Mums labai svarbu suvokti, kas inspiruoja ir įkvepia Ukrainos visuomenę, drąsiausius karius, todėl surengėme žygį-ekspediciją partizanų sukilėlių takais Karpatų kalnuose.
– Vakarų Ukrainoje po Antrojo pasaulinio karo vyko rezistencija prieš sovietų okupantus. Kaip ji susiformavo?
– Ukrainos sukilėlių armija UPA (ukr. Українська повстанська армія, УПА) – pogrindinė karinė organizacija, veikusi Antrojo pasaulinio karo metais ir net visą pokario dešimtmetį. Ji turėjo didžiulį gyventojų palaikymą, bet žiauriomis okupantų priemonėmis buvo nuslopinta.
Ukrainos pasipriešinimo organizacijų ryškiausias lyderis buvo Stepanas Bandera. Jis siekė atkurti nepriklausomą Ukrainos valstybę ir veikė prieš visus okupantus skirtingais laikotarpiais. Antrojo pasaulinio karo metu S.Bandera kalintas vokiečių. Vėliau jis aktyviai veikė Vakaruose, bet po paskutinio pasikėsinimo 1959 m. buvo KGB agento nužudytas – nunuodytas.
Regione, kurį lankėme, daug kur stovi paminklai šiai istorinei asmenybei, veikia muziejai, S.Benderos vardu pavadintos aikštės bei gatvės.
UPA istorija labai panaši į Lietuvos Laisvės Kovų Sąjūdžio – abi organizacijos veikė prieš tuos pačius sovietų okupantus. Todėl su bendražygiais surengėme ekspediciją į Vakarų Ukrainą, kur rezistencinė kova buvo ypač aktyvi 1943–1954 m. Čia aplankyta S.Banderos gimtinė, istorinės vietos ir net dar gyvi likę veteranai. Mums labai pasisekė.
– Kuo ši istorija yra aktuali dabar?
– Būtent iš Ukrainos sukilėlių armijos yra kilęs dabar visur girdimas pasisveikinimas „Slava Ukraini“ ir daina – maršas „Červona kalina“. UPA simbolika dabar kelia Ukrainos gynėjų kovinę dvasią kare prieš agresorių kartu su legendine „raudonai juoda“ vėliava.
UPA kovotojai, kaip ir Lietuvos partizanai, buvo ir yra nuolatinis Rusijos dezinformacijos taikinys. Ryškiausios laisvės kovų asmenybės, pats pasipriešinimas okupantams visais laikais juodintas, stengtasi formuoti pasaulinę nuomonę, jog tai – vien nacistų kolaborantų darbas.
Būtent iš Ukrainos sukilėlių armijos yra kilęs dabar visur girdimas pasisveikinimas „Slava Ukraini“.
Rusija ir dabar deklaravo, jog nori „denacifikuoti“ ir sunaikinti „banderovcus“. Tai yra netiesa. Dabar Vakarų visuomenė supranta, jog pati Rusija tada ir dabar yra agresorius. Istorijos iškraipymas ir dezinformacija – toks vienas iš pagrindinių agresoriaus informacinio karo, trukusio bei besitęsiančio dešimtmečius, naratyvų. Mums patiems Lietuvoje labai svarbu suvokti šiuos procesus ir būti atspariems priešiškos informacijos sklaidai.
– Kas jums paliko didžiausią įspūdį šios kelionės metu?
– Kaip ir Lietuvoje, gyvų pasipriešinimo dalyvių beveik nebelikę. Kalnuose aplankėme UPA veteraną Petro, kuriam yra daugiau nei 90 metų. Surengėme talką jo ūkyje, daug bendravome su dainomis ir guculų tradiciniais patiekalais. Tai tarsi tikras prisilietimas prie įspūdingos Laisvės kovų istorijos iš pirmųjų lūpų.
Karpatų kalnuose surengėme nelengvą žygį per miškus, sniegynus, net pasiklydome, bet viskas baigėsi sėkmingai. Sutikome miestuose ir kaimuose daug žmonių, kurie dirba su rezistencijos istorija. Jų akyse dega laisvės ugnis, o tokios šalies neįmanoma nugalėti. Mūsų pareiga visokeriopai jiems padėti – tai bendras kiekvieno žmogaus reikalas. Karas turi įvairias formas, o informaciniame kare svarbus būtent istorinis dėmuo.
– Tai – ne pirma iniciatyva, kurioje dalyvavote?
– Strateginių iniciatyvų centras, kurį esu įkūręs, dabar rengia UPA ir LLKS istorinės atminties puoselėjimo projektus, skatina atsparumą dezinformacijai bei edukuoja pilietinę visuomenę. Mūsų tikslas – stipri valia gintis ir skatinti visuomenės patriotiškumą. Nuolatos ruošiami žygiai, pagarbos akcijos, straipsniai, konferencijos, dokumentiniai filmai ir kita. Ukrainoje lankausi jau kelintą kartą, o Laisvės kovų paralelės šiuo metu ypač ryškios – turime apie tai garsiai kalbėti.
