Ją galite paskaityti čia: Už netinkamas nuotraukas Karaliaučiaus stotyje – rusų antrankiai.
Priminsiu tik, kad nors ir buvau paleistas, ėmiau iškart galvoti, ar nebūsiu įtrauktas į kokią nors juodą rusų knygą, kuri man neš nemalonumus, kai tik rasis kontaktas su Rusija. Tiek jau jų, jei tai vyks man būnant Lietuvoje. Tačiau to įvykio metu aš buvau Rusijoje ir jaudinausi, ar pavyks sklandžiai iš jos išvykti.
Šis nerimas kiek apkartino tolimesnę kelionę po Karaliaučiaus kraštą, kuri buvo tik prasidėjusi. Visgi tąkart viskas buvo gerai, nes išvykstant iš šalies niekas prie manęs nesikabinėjo.
Tačiau, kaip jau ir minėjau, po Karaliaučiaus kraštą esu keliavęs ne daugiau ir ne mažiau nei penkis kartus, ir ne visus juos išvykimas iš šalies buvo toks sklandus. Ta proga prisiminsiu ir dar vieną įvykį, kai buvome užlaikyti pasienyje norėdami išvykti.
Keliavome tada dviem automobiliais per vidury miškų esantį Ramoniškių (Pograničnoje) kelio postą. Buvo vakaras, miškuose slankiojo ginkluoti kariai, tad bendra atmosfera nebuvo maloni. Norėjosi greičiau į Lietuvą. Eilė buvo palyginti neilga – stovėjome gal tik dvi valandas. Pasienio procedūra praėjo sklandžiai, tačiau kai savo darbo ėmėsi muitinė, prasidėjo problemytės.
