Jeigu tavęs nebaugina permainingi ir atšiaurūs orai, dideli atstumai, aukštos kainos, ir jei tu norėtum atsidurti laukinėje gamtoje, žydinčiame slėnyje tarp snieguotų kalnų viršūnių, paplaukioti baidare veidrodiniame fjorde, o gal pasivažinėti šiaurės elnių kinkiniais, tai Norvegija yra ta šalis, kurią tau reikia aplankyti.
Veiklos sąrašas yra gerokai ilgesnis, bet kalbėsiu tik apie vieną dalyką. Įsiklausykime į vietinius norvegus – ką jie labiausiai vertina savo šalyje? Labiausiai jie didžiuojasi žodžio laisve Norvegijoje, o antroje vietoje – savo gamtovaizdžio įvairove ir giliomis vaikščiojimo gryname ore tradicijomis.
Visoje šalyje yra išminta daugybė takų, takelių po kalnus, slėnius ir miškus. Čia yra apie 20 tūkst. kilometrų sužymėtų ir paruoštų saugiam pasivaikščiojimui takų. Taip vadinamas friluftsliv yra labai giliai įsirėžęs į jų kultūrą ir kasdienį gyvenimą. Ir aš manau, kad norint pamatyti tikrąją Norvegiją, reiktų ir mums įšokti į kalnų batus. Noriu aptarti populiariausius turus (taip vietiniai vadina pasivaikščiojimą po kalnus), kuriuos man ir pačiam yra tekę praeiti.
Norvegija yra labai daug investavusi į kelius, dėl to galima automobiliu pasiekti beveik kiekvieną šalies kampelį. Tuo tarpu vietiniai yra pramynę daugybę takelių, vedančių į vaizdingas vietas.
Ką reikėtų žinoti mums, atvykusiems iš svetur ir galbūt niekada nebuvusiems kalnuose?
Ką būtina žinoti prieš žygį
- Turai po kalnus gali trukti nuo poros valandų iki kelių dienų. Kad ir planuojate trumpą pasivaikščiojimą, reikėtų pasitikrinti, kokie bus orai, ir tinkamai apsirengti. Nors ir planuojamas saulėtas oras visą dieną, šiltas megztukas ar striukytė nuo vėjo visada gali praversti. Jei orai planuojami permainingi, žinokit, kad nėra blogo oro, yra tik netinkami rūbai. Internetiniame puslapyje www.yr.no galima pasitikrinti orų prognozę anglų kalba, čia taip pat rasite perspėjimus dėl pavojingų oro sąlygų.
- Visada turėkite reikiamą įrangą, o jei keliaujat ne su nakvyne, per daug daiktų prisidėti nerekomenduočiau. Svarbiausias yra vanduo ir užkandžiai. Argi ne puiku pasidaryti pikniką su gražia panorama pasilipus ant kalno? Vietiniai geria vandenį kalnuose, bet vertėtų vartoti tik tekantį vandenį ir iš kuo aukščiau, tuo geriau. O geriausia vandens patiems atsinešti.
- Nors ir sužymėtuose turuose gana saugu, reikėtų vengti nuklysti nuo pagrindinių takų. Be to kelionę reiktų atidžiai suplanuoti ir pranešti apie ją artimiesiems ar draugams. Planuotis galima per www.ut.no. Čia rasite detalius aprašymus su atsakymais į klausimus: kiek laiko užtruksite, koks atstumas, sunkumo laipsnis, kur pradėti ir kur baigti turą.
- Kiekvienas turėtumėte įvertinti savo galimybes. Mes, lietuviai, nesame įpratę lipti į kelių šimtų metrų kalniuką, tad reiktų pradėti nuo lengviausio ir išbandyti save. Jei blogas oras arba trūksta jėgų, visada galima apsisukti ir grįžti – dėl to nėra jokios gėdos.
Neretai pasitaiko situacijų, kai žmonės nesuplanuoja turų ir po to juos ištinka bėda. Dėl to reikėtų šiek tiek pasidomėti, ypač, jei planuojamas ilgesnis turas aukštai kalnuose. Jei jau viskas sudėliota ir suplanuota, galime leistis į turą.
Trolio liežuvis (Trolltunga)
Pasakojimą pradėsiu nuo tikriausiai užsienyje populiariausio objekto. Turistų bumas čia prasidėjo po animacinio filmo „Frozen“, kuriame pavaizduota ši vieta, ir žmonių srautas čia didėja kasmet. Tikriausiai dauguma esate matę nuotrauką su liežuvio formos atsikišusia uola, ant kurio krašto sėdi žmogus. Uola taip ir vadinasi – Trolio liežuvis (Trolltunga).
Kad ir koks populiarus jis būtų tarp turistų, visgi tai nėra lankomiausias objektas Norvegijoje – tikriausiai vien dėl to, kad kelionė pirmyn ir atgal trunka virš 10 valandų, ir tenka eiti virš 20 kilometrų. Labai svarbu tai įvertinti prieš planuojant kelionę, nes teko girdėti apie ne vieną turistą, nukeltą nuo kalno su sraigtasparniu.
Buvau čia tik kartą rugsėjo mėnesį, kai turistų antplūdis yra mažesnis, bet jų vis vien buvo begalė, o eilė, laukianti nuotraukos su įžymiąja uola, labai ilga. Kad ir kokia varginanti ir sunki kelionė iki Trolio liežuvio bebūtų, visgi atsiveriantys vaizdai ir nauji patyrimai atperka viską. Be to, laukiant eilėje, galima prisižiūrėti įvairiausių fototematikų, pradedant nuo fotografavimo vestuviniais rūbais, baigiant išsinuoginusiais prancūzais.
Turo takas kasmet yra tvarkomas, ir kelionė iki Trolio liežuvio vis lengvėja. Šiuo metu sunkiausią atkarpą galima praleisti – sumokėję tam tikrą mokestį, būsite pavežėtas į viršų. Auga ne vien šios vietos populiarumas, bet ir mokestis už automobilio statymą trasos pradžioje, dabar jo kaina apie 50 eurų. Vertėtų pamatyti dar kelias vietas šalia Trolltunga - tai ledynas Buarbreen, miestelis Odda bei krioklys Latefossen.
Sakykla (Preikestolen)
Kaip manote, kuris turas yra labiausiai lankomas Norvegijoje? Ogi ta pati uola iš naujosios „Misija neįmanoma“ dalies. Tiesa, norvegai buvo labai pasipiktinę, kad filme ši vieta pristatoma neva esanti Indijoje. Iš tikrųjų tai vieta pietvakarinėje Norvegijos dalyje, ir ji vadinama Preikestolen. Išvertus į lietuvių kalbą – Sakykla.
Iš dalies tai tiesa, nes atsistojus ant šios stačios uolos, esančios 604 metrus virš apačioje esančio fjordo, plačiai atsiveria puiki panorama, ir, žmogau, gali išsisakyti, kad ir prieš visą pasaulį. Tačiau vargu, ar būsi čia vienas, nes per metus šią vietą aplanko apie 280 tūkst. žmonių – beveik tris kartus daugiau nei Trolltunga.
Vieta labai gerai pritaikyta turistams, trasa aiškiai sužymėta, drėgnose vietose nutiesti mediniai takai. Trasos pradžioje yra automobilių stovėjimo aikštelė, tualetai, kavinė ir kioskelis, o paėję apie 100 metrų liekate tik gamta ir jūs, daugiau jokios civilizacijos. Kaip minėjau, turistų srautas yra gana didelis, tad dažniausiai užtenka sekti paskui kitus turistus, ir už poros valandų pasieksite tikslą.
Esant ant uolos ir bijant aukščio iš pradžių bus nesmagu, patarčiau palypėti šiek tiek aukščiau ir apžiūrėti uolą iš viršaus – tai puiki vieta piknikui. Šiai vietai aplankyti jums pakaks pusdienio, o jei jau atsidūrėte šioje Norvegijos dalyje, patarčiau tuo pačiu pamatyti krioklį Månafossen, aplankyti Lysebotn miestelį, praplaukti keltu per Lysefjord, o taip pat aplankyti Kjerag – tai vienos dienos turas iki tarp uolų įstrigusio akmens. Pačiam pastarosios vietos neteko lankyti, dėl blogo oro privalėjome pasukti atgal.
Besseggen
Plačiai atsiveriančius laukinės Norvegijos vaizdus su skirtingų spalvų kalnų ežerais, įspūdingomis panoramomis, stačiais pakilimais ir nusileidimais pasiūlys jums žygis Besseggen. Didelė tikimybė, kad jums pavyks pamatyti ir šiaurės elnių bandą. Be to, praeitu keliu jums nebeteks grįžti atgal, nes į vieną pusę tenka keltis keltu.
Turą galima pradėti iš abiejų pusių, bet siūlyčiau iš pradžių nusikelti keltu ir grįžti per kalną. Jei renkatės iš pradžių eiti ir grįžti keltu, reiktų tiksliai paskaičiuoti, ar spėsite į keltą. Nesinorėtų vėl 8 valandas sutemus eiti tuo pačiu keliu atgal. Dėl to pravartu susiplanuoti kelionę atidžiau, pasiimti maisto, vandens ir šiltų rūbų. Kai kurie kopia neskubėdami, pasiima palapinę, įsikuria vaizdingoje vietoje ir gėrisi garsiaisiais Besseggen ežerais.
Galhøpiggen
Visai netoli tame pačiame Jotunheimen nacionaliniame parke yra aukščiausia Norvegijos viršukalnė – Galhøpiggen, ir į ją gali užkopti dauguma norinčių. Čia sutikome net 70-mečių porą, kuri neskubėdama įveikė kalną be jokio gido. Jie galėtų būti pavyzdys daugumai mūsų.
Lengviausiai turą pradėti nuo Spiterstulen, į priekį ir atgal užtruksite apie 7-8 valandas. Didelė tikimybė, kad viršuje bus sniego, ir, jei pasiseks su oru, nuo 2461 metrų aukščio kalno atsivers puiki panorama su snieguotomis kalnų viršūnėmis ir ežerais. Galimas ir kitas kelias – per ledyną, pradedant nuo Juvasshytta, tačiau šiuo atveju patarčiau užsisakyti gidą. Niekada nėra saugu vienam eiti per ledyną.
Romsdalseggen
Sekantis žygis yra tikriausiai mano mėgstamiausias. Gal dėl savo atsiveriančių vaizdų ir panoramų, gal dėl šiurpuliukų, kuriuos patiri eidamas stačiais kalno keteros šlaitais, o gal dėl pasitaikiusio puikaus oro. Šis turas vadinasi Romsdalseggen. Be to, čia nėra tokio didžiulio turistų antplūdžio, nes dauguma pasirenka trumpesnį maršrutą iki garsiosios panoramos Rampestreken.
Norinti atlikti visą žygį, į maršruto pradžią teks keliauti autobusu, kuris kursuoja keliskart per dieną, o maršrutą baigti Åndalsnes miestelyje. Esant vėjuotam ir blogam orui, rekomenduojama vengti šio turo, nes yra pavojingų ruožų. Įveikę šį turą nepraleiskite progos pamatyti Trolių sieną (Trollveggen) ir, žinoma, garsiąsias Trolių kopėčias (Troll stigen).
Tik dvi valandos vaizdingo kelio nuo Åndalsnes, ir jūs jau vienoje populiariausių vietų Norvegijoje – Geiranger. Žmonės iš viso pasaulio čia plūsta ne dėl žygių į kalnus, bet, jei jau čia atsidūrėte, pasirinkite vieną ar kitą turą – tikrai nepasigailėsite.
Dar keli, mano mėgstamiausi
Galima būtų vardinti daugybę nuostabių turų, bet norint viską aprašyti, turbūt reikėtų išleisti visą storą knygą. Paminėsiu tik dar kelis, mano mėgstamiausius, kurie nepaliks nei vieno abejingo. Deja, jie randasi šiek tiek šiauriau, Šiaurės Norvegijoje. Visų pirma, Reinebringen, kuris turi, mano manymu, pačią gražiausią panoramą Norvegijoje. Vieta yra Lofoteno salose, kurios nusipelno atskiro pasakojimo. Jį rasite čia.
Dar šiauriau važiuojant yra sala Andøya. Ir čia rasite Måtinden, kurį pasiekę grožėsitės vidurnakčio saule vasaros metu.
Vienas šiuo metu labiausiai populiarėjančių vietų Norvegijoje yra Segla, Senja saloje. Statūs skardžiai ir savotiški kalnai traukia fotografus iš viso pasaulio. Bet jums nereikia būti fotografu, norint pasimėgauti nuostabia, laukine Norvegija. Saloje Senja rasite ne vieną kvapą gniaužiantį turą – tiek dėl kalnų statumo, tiek dėl atsiveriančių vaizdų.
Atrodo, kad didžiausia mūsų menininkė gamta yra pasidarbavusi Norvegijoje iš širdies. Smagu, kad norvegai yra geranoriški, ir visi atvykstantys turistai yra laukiami. Neužmirškite pasisveikinti su vietiniais turo metu ir palinkėti geros dienos, o ką atsinešame kuprinėse su savim, nepalikime kalnuose. Išsaugokime gamtą kuo mažiau paliestą, nes niekada negali žinoti, gal teks čia grįžti tau ar tavo vaikams.
