Taip pat prisiminiau, kažkokį pagyvenusį vietinį čiuvą, kuris vaidino masinėse scenose ir per žinias labai džiugiai aiškino, kad jam nei grimuotis, nei sovietinių laikų drabužių ieškoti nereikėjo. Tiesiog koks dabar esi natūralioje būklėje, toks ir eini filmuotis praeities veiksme. Ne džiaugtis reikia, kad atrodai kaip sovietinis vargeta, o verkti. Ir slėptis.
Tačiau tai yra tik smulkmena, lyginant kaip verkti turėjo tie, kurie realiai išgyveno pačią didžiausią praėjusio amžiaus atominę katastrofą. Kalbu apie žmones dirbusius atominėje elektrinėje ir, ypač, vykdžiusius avarijos likvidavimo darbus. Taip pat apie tuos, kurie ramiai gyveno naujai pastatytame, už kelių kilometrų nuo elektrinės esančiame Pripetės mieste.
Įvykus avarijai jie turėjo palikti savo namus ir niekada į juos nebegrįžti. Vieną tokį pažįstu asmeniškai ir neabejotinai prieisiu prie to žmogaus atsiminimų, tačiau dabar grįžkime prie praeitoje dalyje pradėto pasakojimo apie turistinį Černobylio turą, kuriame sudalyvavau prieš pat pasaulį užgriūnant koronavirusui.
Kaip jau pasakojau, iki kol pasaulyje viskas buvo gerai, Černobylio turai paprastai prasidėdavo šalia pagrindinės Kyjivo geležinkelio stoties, ankstyvą rytą. Dėl to mes tikslingai apsigyvenome arčiau stoties, kad nereiktų per anksti keltis. Kyjivo stoties rajone yra daug geros kokybės ir kainos santykiu nuomojamų butų ar viešbučių.
Mūsų ture turėjusi dalyvauti anglų porelė ryte vėlavo atvykti, todėl kiti dalyviai jų laukė sušalę ir keikė įvairiomis kalbomis. Gidas nervinosi, rūkė ir nuolat po nosimi kartojo keiksmažodį iš F raidės. Labai stebėjausi, kad ne iš B ar N, bet ne – iš F. Anglai vis skambinėjo ir vardijo vėlavimo priežastis, neva tai taksi vėluoja ar panašias.
Galiausiai, kai gidas pasakė, kad jei neatvyks per 10 minučių, gali išvis nebeatvykti, jie atvyko. Atvyko nežvalūs, matyt, ne taksi buvo problema, o ilgas naktinis mėgavimasis Kyjivo teikiamais pigiais alkoholiniais malonumais. Kad taip neatsitiktų ir jums, apsistokite netoli. Nepamirškite pasų – be jų į zoną neįleis. Kalbu apie netolimą ateitį, aišku. Dabar ne tik į Černobylį, bet apskritai į Ukrainą geriau nevykti.
