Jei kas atsitiks ir bus, pavyzdžiui, pažeistas sprogusį reaktorių dengiantis gaubtas, pro jį, lyg oras iš pradurto baliono, į pasaulį ims veržtis radiacija. Todėl ukrainiečiai iš tos teritorijos tiesiog atsitraukė palikdami rusus konservuotis radioaktyviose dulkėse.
Rusai tada, pamenu, ėmė viešai triumfuoti, kad jų nenugalimoji armija jau paėmė ir Černobylį. Bepigu paimti teritoriją, kurios niekas negina. Tiesa, jie kiek aptilo po to, kai jų kareivėliai, pagulėję radioaktyviuose apkasuose ir apsinuodiję radiacija, ėmė virsti kaip kėgliai. Žinia, apsinuodijimas radiacija nėra tas pats, kaip apsinuodijimas pašvinkusiais kotletais. Jei apsinuodijama nedaug – vėžys aplanko po kelerių metų, jei daugiau – iš ligoninės išeinama kojomis į priekį joje per ilgai neužsibuvus.
Ne veltui juk, įvykus atominei avarijai, iš Černobylio zonos buvo skubiai evakuoti visi gyventojai. Tą liudija Pripetės miesto, pastatyto atominės elektrinės darbuotojams ir jų šeimoms gyventi, likučiai. Gražus, daugiausiai jaunomis šeimomis buvęs apgyvendintas miestas, dabar yra tapęs miestu vaiduokliu. O tada tai buvo toks perspektyvus miestas.
Atominės energijos specialistai buvo labai vertinami, todėl jiems buvo sudarytos geresnės gyvenimo sąlygos.
Palyginti su kitomis nuskurusiomis Sovietų Sąjungos teritorijomis, Pripetė buvo geresnio gyvenimo ubagų šalyje oazė. Mieste netrūko deficitinių maisto ir kitokios paskirties prekių. Atominės energijos specialistai buvo labai vertinami, todėl jiems buvo sudarytos geresnės gyvenimo sąlygos nei kitiems SSRS vargdieniams.
Taigi, gyveno pripetiečiai linksmai ir laimingai, kol paskutinėmis 1986-ųjų balandžio dienomis, Černobylio atominėje elektrinėje, esančioje vos už kelių kilometrų nuo Pripetės, įvyko didžiulė atominė katastrofa ir jų miesto likimas buvo nulemtas. Po poros dienų Pripetė buvo evakuota ir uždaryta visiems laikams.
Kitoje šalyje avarijos pasekmės gal būtų buvusios lengvesnės, bet prisiminkime, kas buvo Sovietų Sąjunga. Tai buvo ant melo pagrindo pastatyta valstybė. Ilgą laiką po avarijos jos lyderiai tylėjo ir sovietiniai piliečiai net nesuvokė, kas per siaubas ką tik įvyko.
