Jos premjero pareiškimas, kad šalis neprisijungs prie sankcijų Rusijai, nes neva nenorima sau pakenkti ekonomiškai ir susigadinti santykių su agresore, nuskambėjo gana gėdingai. Gėdą pajautė ir didžioji dalis gruzinų, kurių dauguma labai aiškiai prisimena prieš keliolika metų vykusią Rusijos agresiją jų šalyje, po kurios nuo Gruzijos buvo jau turbūt visiems laikams atplėštos dvi didelės teritorijos, sudarančios apie penktadalį šalies ploto. Prie viso to Gruzijos vyriausybė neišleido 200 savanorių, pasiruošusių skristi į Ukrainą padėti kare.
Tą gėdos momentą dar labiau išryškino ir pati Ukraina, kuri dėl nedraugiškos Gruzijos pozicijos net atšaukė savo ambasadorių iš tos šalies. Tai buvo gana žiauru šiaip jau, nes ambasadoriai yra atšaukiami tik esant labai nedraugiškiems santykiams tarp šalių. O šios šalys iki šiol buvo draugiškos viena kitai, nes jas vienijo bendras priešas.
Malonu, kad tai suprato normalūs Gruzijos žmonės, kurie surengė didelį piketą prieš savo premjerą, o Gruzijos savanoriai, kiek girdėjau, vis tiek pasiekė Ukrainą ir dabar kartu su ukrainiečiais stabdo agresorių. Jau skaičiau, kad ir Gruzijos prezidentė prašo Ukrainos, kad sugrąžintų ambasadorių į Gruziją.
