Taip pat natūralu, kad lietuviai nerimauja ir dėl Lietuvos ateities. Juk visi aplinkui gąsdina, kad neva, jei Ukrainą atiduosime rusams, kitos Putino aukomis taps Baltijos valstybės. Dėl to aš būčiau linkęs pritarti ekspertams, sakantiems, kad esame galingiausio pasaulyje gynybos bloko nariai, kurio užpulti Rusijos armija, nustekenta Ukrainoje, neturės nei žmogiškųjų, nei materialiųjų išteklių. Juolab žinodama, kad konfliktas su NATO galėtų apskritai reikšti jos, kaip valstybės, pabaigą. Manau, mes tikrai esame saugūs.
To paties pasakyti apie šio pasakojimo heroję Gruziją, dar kitaip vadinamą Sakartvelu, negalėčiau. Gruzija nėra NATO narė, todėl Rusija galėtų susigundyti ją užpulti tikrai daug lengviau, nei klibinti NATO priklausančias šalis. Gruzija yra maža, ir, skirtingai nei Ukraina, stipriai nepasipriešintų, tad Putinui ji galėtų pasirodyti lengvas grobis. Juolab kad šioje šalyje yra du įšaldyti konfliktai susiję su separatistinėmis teritorijomis, kurias, esant reikalui, Rusija galėtų apsimesti ginanti.
Viena tokių teritorijų – Abchazija. Tai yra šalis, laikoma nepriklausoma, o jos nepriklausomybę yra pripažinusi tik Rusija ir kelios nedidelės valstybėlės. Šiame pasakojime apžvelgsime mūsų kelionę būtent po šią separatistinę ir oficialiai neegzistuojančią valstybę, kurioje, nutikus bėdai, galėtum kliautis tik pats savimi, nes nė viena civilizuota šalis Abchazijoje neturi savo atstovybės.
