Bet žinia, pasaulyje ne mes vieni gyvename ant parako statinės ar bent jau nestabilioje kaimynystėje. Panašiai jaučiasi pietų korėjiečiai, kurių šiaurinis kaimynas nuolat jiems grasina bombomis, sunaikinimu ar okupacija.
Kalbu, aišku, apie Šiaurės Korėją ir jos burundukinį lyderį Kim Jong Uną, kuris prie visų grasinimų pietiniam kaimynui akcentuoja, kad abi Korėjos bet kokiomis priemonėmis privalo būti suvienytos. Pati susivienijimo sąvoka savaime neskamba blogai, nes kaip bežiūrėsi, korėjiečiai yra viena, per praėjusio amžiaus politines batalijas padalinta tauta, tačiau kai diktatorius vartoja išsireiškimą bet kokiomis priemonėmis, tai greičiausiai, nežada nieko gero.