Atsakiau jam, kad viena keisčiausių šalių, kurią esu lankęs (atmetus Šiaurės Korėją, žinoma – jai savo keistumu ir baisumu neprilygsta niekas) yra Turkmėnistanas. Esate tokį girdėję? Jis buvo viena sovietinių respublikų, o sugriuvus sovietizmui pasiskelbė nepriklausomu ir pasuko totalios diktatūros keliu.
Prezidentu tapo toks tūlas Sapurmuradas Nijazovas, kuris greitai uzurpavo valdžią, pasivadino visų turkmėnų tėvu bei amžinuoju prezidentu, įvedė totalią kontrolę ir Turkmėnistanas tapo Šiaurės Korėjos analogu. Tiesa, kažkiek švelnesniu, nes neteko girdėti nei apie bausmės lagerius, nei masinį badavimą, nei jokių debiliškų išsišokimų pasaulinėje arenoje.
Užtat išgirdome apie krūvą idiotiškų įstatymų, tačiau kad jau jie lietė tik turkmėnus, mes iš jų galėjome tik pasijuokti. Po S.Nijazovo mirties absoliutaus diktatoriaus pareigas perėmęs ir iki šiol šalį valdantis Gurbanguly Berdymuchamedovas tęsia savo pirmtako liniją leisdamas ne mažiau durnus potvarkius.
