Autoriaus kelionių filmus galima rasti „Youtube“. Daugiau naujienų – „Facebook“ ir „Instagram“.
Šiandien pamatysite tiek pinigų, kiek dar nesate matę. Taip pat teks bendrauti su aukštesnio rango talibais. Išgirsite, kaip patikros punkte papuoliau ginklų agentui.
Sarai Shahzada pinigų turgus
Afganistanas – grynųjų pinigų šalis. Kuomet Talibanas atėjo į valdžią, žmonės skubėjo nusiimti grynųjų. Limitas buvo 200 JAV dolerių per savaitę. Bankai iškart uždarė duris. JAV įšaldžius Afganistano 3 milijardus JAV dolerių, šalyje įsivyravo finansinė krizė.
Nuo senų laikų veikęs pinigų turgus atsidarė pirmas, jau praėjus kelioms savaitėms po valdžios pasikeitimo. Žmonės čia gali išsikeisti daugumos aplinkinių šalių valiutas. Kursas geresnis nei oficialus. Jūs tik pasižvalgykite, kokias krūvas pinigų laiko keitėjai. Ne tik menkaverčius afganius, bet ir eurus ar JAV dolerius.
Papasakosiu ką tik nutikusią įdomią istoriją. Vaikštinėju vienas Kabulo gatvėmis ir žiūriu – važiuoja „United Nations“ – Jungtinių Tautų Organizacijos baltas visureigis. Galvoju nufotografuosiu. Vėliau prieinu patikros postą, o iš jo man rėkia ir rodo prieiti.
Ai, galvoju, šalia neturiu, kas išvers angliškai – neisiu. Nueinu toliau. Paskui mane pasiveja savimi pasitikintis ir civiliais drabužiais apsirengęs afganas. Einam prie posto, sako. Parodžiau vietinį keliautojo leidimą, sakau, va, prašom ir iki.
Jis išsitraukė savo pažymėjimą, nes mato, kad neisiu. Ten parašyta kažkokia ginkluotės agentūra. Na, gerai, matau, kad valstybinis tarnautojas, su juo nueinu. Sako, tu čia fotografavai patikros postą? Sakau, ne, pasižiūriu, matau, kad už Jungtinių Tautų automobilio toli matosi postas.
Sakyčiau, gerai išnaudojau talibų religinius principus.
Sakau, va, ištrinsiu. Sako, ištrink dar iš telefono šiukšliadėžės. O, galvoju – nekvailas. Ginklų agentas taip pat sako, parodyk telefoną, ką dar esi prifotografavęs. Geranoriškai daviau, žiūriu, pradėjo braukti žemyn per ekraną. Dabar tai galvoju bus bėdų, nes visą dieną fotografavau daug kareivių.
Galvoju, kaip čia greitai susigrąžinti telefoną. Į galvą šovė mintis. Sakau, turiu žmoną ir jos pusnuogės nuotraukų su bikiniu telefone. Agento pirštas tik dingt ir sustojo braukti per ekraną. Akis išpūtė, pasižiūrėjo į mane. Nenorom telefoną perdavė atgal. Sakyčiau, gerai išnaudojau talibų religinius principus. Jiems labai svarbu saugoti savo moterų privatumą. Ramiai nuėjau toliau. Tą dieną talibų jau man užteko.
Užminuotas Afganistanas
Afganistane per praėjusius du karus buvo užminuotos labai didelės teritorijos. Šioje vietoje ypač pasidarbavo rusai. Jų minos baisios, sunkiai aptinkamos, jie jų tikrai nepagailėjo užkasti, pridėti į upelius daugybėje vietų.
Kasdien užlipdami arba žaisdami su minomis susižeidžia apie 150 afganistaniečių. Valdžia stengiasi išminuoti kuo daugiau teritorijų, bet neturint rimtos įrangos, tai yra ilgas darbas. Be to, valdžia, kiek įmanoma, stengiasi šviesti piliečius nuo pat mokyklinio amžiaus. Draudžiama artintis prie neišminuotų teritorijų, liesti minas, o jas radus, reikia kuo skubiau pranešti vietiniams išminuotojams.
Taip pat mokyklose ar darbovietėse yra didelė problema. Žmonės, nukentėję nuo minų, su nutrauktomis galūnėmis, yra atstumiami visuomenės. Per televiziją, skrajutėmis ar kitais būdais valdžia stengiasi juos integruoti į visuomenę, parodydami, kad jie yra visaverčiai žmonės, gebantys mokytis ir dirbti.
Britų karas
Kiek vaikštau Kabule, vis neįprantu prie tokio kiekio ginklų. Aišku, vietiniai žmonės jau į juos nekreipia dėmesio. Per 50 metų karo gyventojai įprato prie visko. Beje, ar žinote, kad prieš JAV ir sovietus čia ir britai bandė įkelti koją. Kaip skurdino ir čiulpė Indijos resursus, taip bandė ir Afganistano.
Didžiosios Britanijos ir Rusijos varžybos dėl įtakos Afganistane beveik prieš 200 metų sukėlė pirmąjį Afganistano ir Didžiosios Britanijos karą. Po 50 metų įvyko antras Afganistano ir Didžiosios Britanijos karas, po kurio britai laimėjo ir įgijo teisę kontroliuoti Afganistano užsienio politiką.
1893 m. Didžioji Britanija privertė Afganistaną demarkuoti Afganistano ir Britų Indijos sieną. Vadinama Durando linija, kuomet apie pusė puštūnų genčių (iš kurių kilo Talibanas) liko už šalies ribų. Ta pati puštūnų teritorija tapo Pakistanu, kuomet jis atsiskyrė nuo Indijos. Ir ten pat puštūnai ruošdavo tiek Talibano kovotojus, tiek „Al Qaeda“ kovotojus savižudžius. Viskas vyko jau Pakistano teritorijoje, kur gausu puštūnų.
Afganistano turtai
Vykstu per kalnus atgal į Kabulą ir galvoju, na skurdu, sausa, tai ko gi tos didžiosios šalys taip veržiasi užkariauti ir valdyti Afganistaną?
Afganistanas – šiuo metu viena skurdžiausių ir labiausiai nualintų pasaulio valstybių. Tačiau, panašu, kad šalis įsikūrusi ant bene didžiausios pasaulyje retųjų mineralų gyslos, kurios ištekliai vertinami 3 trln. JAV dolerių.
Šalis įsikūrusi ant bene didžiausios pasaulyje retųjų mineralų gyslos, kurios ištekliai vertinami 3 trln. JAV dolerių.
Tai turbūt patys sau atsakykite, dėl ko taip veržėsi Sovietų Sąjunga valdyti Afganistaną. Ir tuo pačiu, kodėl JAV 20 metų bandė primesti savo „demokratinį“ valdymą. Nors po pirmojo mėnesio jau buvo išsprogdinusi tiek „Al Qaeda“, tiek Talibaną ir galėjo keliauti namo.
Maždaug Vokietijos dydžio kalnų valstybė įsikūrusi mineralų turtingame kalnų regione, kuris susiformavo Indijos subkontinentinei plokštei atsitrenkus į Azijos plokštę. Prieš 50 metų Sovietų Sąjungos atlikti tyrinėjimai atskleidė Afganistano kalnuose slypinčius pasakiškus geologinius turtus.
Čia slypi apie 60 mln. tonų vario, 2,2 mlrd. tonų geležies rūdos, 1,4 mln. tonų retųjų žemės elementų (lantano, cerio, neodimio), taip pat gausu aliuminio, aukso, sidabro, cinko, gyvsidabrio, ličio gyslų.
Prieš 50 metų Sovietų Sąjungos atlikti tyrinėjimai atskleidė afganų kalnuose slypinčius pasakiškus geologinius turtus.
Šiuo metu Afganistane yra didžiausios pasaulyje smaragdų kasyklos. Yra ir kitų geologinių gėrybių. Pavyzdžiui, Helmando provincijoje esančių karbonatito klodų vertė – apie 89 mlrd. JAV dolerių. Kodėl šie klodai tokie vertingi? Todėl, kad šioje uolienoje apstu retųjų cheminių elementų.
Šalikelėje stovi tūkstančiai sunkvežimių. Pasirodo, valdžia jiems leidžia važiuoti keliais tik atitinkamos savaitės dienomis. Kadangi jų būklė labai prasta, pūškuoja lėtai, todėl labai trukdo lengvųjų automobilių eismui. Keliai siauri ir duobėti, todėl neįmanoma jų saugiai aplenkti. Tokie ribojimai bent kažkiek palengvina kitų automobilių susisiekimą tarp miestų.
Sakhi mečetė
Vaikštinėju po Sakhi mečetę. Kabule ji yra svarbi religinė ir istorinė vieta. Mečetė skirta Hazrato Ali atminimui, kuris islamo tradicijoje yra laikomas pranašo Mahometo pusbroliu ir žentu, taip pat ketvirtuoju „teisiai vedamu“ kalifu.
Sakhi mečetė įsikūrusi ant kalvos netoli Kabulo miesto centro, Kart-e-Sakhi rajone, kuris yra svarbi vieta daugeliui Kabulo gyventojų, ypač šiitų bendruomenei. Mečetė yra žinoma dėl savo religinės reikšmės ir gražios architektūros, kuri įkūnija tradicinius islamo architektūros elementus, tokius kaip kupolas, detalūs mozaikų raštai ir minaretai.
Sakhi mečetė siejama su islamo istorija ir religinėmis šventėmis. Ji ypač reikšminga Nauroz – persų Naujųjų metų – šventės metu, kuri taip pat minima Afganistane. Šventės metu šimtai ar tūkstančiai piligrimų renkasi prie Sakhi mečetės, meldžiasi ir švenčia Naujųjų metų pradžią.
Muziejus ir istorija
Vaikštinėju Afganistano istorijos muziejuje ir mintys nuklysta į senus laikus.
Afganistano istorija yra turtinga ir įvairi, susijusi su daugybe civilizacijų, imperijų ir kultūrinių įtakų. Afganistano vieta, kaip svarbus tiltas tarp Vidurinės Azijos, Pietų Azijos ir Artimųjų Rytų, darė jį svarbiu prekybos, kultūros ir karo centru. Afganistano istorija siekia tūkstantmečius ir joje matome susimaišiusias daugelio didžiųjų pasaulio imperijų įtakas.
Afganistano teritorijoje gyventa jau nuo paleolito laikų. Archeologiniai radiniai, tokie kaip Darbandio kultūra ir Kokčos slėnio radiniai, rodo, kad šioje teritorijoje žmonės gyveno daugiau nei prieš 50 000 metų.
Afganistano istorija siekia tūkstantmečius.
Po Aleksandro Didžiojo užkariavimų (330 m. pr. m. e.) Afganistanas tapo vienu iš helenistinės civilizacijos regionų. Aleksandras užkariavo visą Persijos imperiją ir pasiekė Afganistaną, kur jis susidūrė su stipriu vietinių tautų pasipriešinimu, ypač Baktrijos regione – Šiaurės Afganistane.
Po Aleksandro mirties šis regionas tapo Seleukidų imperijos dalimi, tačiau vėliau buvo perduotas Maurjų imperijai Pietų Azijoje, o dar vėliau jį valdė vietiniai graikų-baktriečių valdovai.
Po to, kai Maurjų imperija valdoma Čandraguptos Maurjos iš Indijos išplėtė savo įtaką Afganistane, budizmas pradėjo klestėti šiame regione. Budizmas tapo dominuojančia religija šiaurinėje Afganistano dalyje.
Šioje teritorijoje buvo pastatyta daugybė budistinių šventyklų, stūpų ir vienuolynų, ypač tokiuose miestuose kaip Bamijanas, kuris tapo svarbiu budizmo centru.
Kušanų imperijos laikais Afganistanas tapo svarbiu budizmo sklaidos centru, o prekybos keliai, tokie kaip Šilko kelias, sujungė Afganistaną su Romos imperija ir Kinija.
Afganistanas tapo svarbiu budizmo sklaidos centru.
Arabų kalifatas VII amžiuje Afganistane pradėjo skleisti islamą. Islamo plitimas įvyko lėtai, ir pradžioje jis susidūrė su vietinių valdovų bei gyventojų pasipriešinimu. Tačiau ilgainiui islamas tapo dominuojančia religija regione, pakeisdamas budizmą ir zoroastrizmą.
Restoranas
Kol restorane neša maistą, grožiuosi artefaktais, kurie parodo senąją Afganistano istoriją. Ji yra persismelkusi įvairių imperijų kultūrinėmis įtakomis. Tai vieta, kur susikirto Indijos, Persijos, Vidurinės Azijos ir helenistinės civilizacijos, o per tūkstantmečius Afganistanas tapo skirtingų religijų (zoroastrizmo, budizmo ir islamo) bei imperijų centru.
Afganistano strateginė padėtis ir sudėtingas kalnų reljefas lėmė, kad šis regionas dažnai tapdavo kovų dėl kontrolės lauku, tačiau taip pat veikė kaip svarbus prekybos, meno ir religijos centras.
Prekyba gatvėse
Kalnuotą Kabulo miestą yra apraizgę daug kelių. Kadangi geležinkelio linijų nėra, visos prekės gabenamos sunkvežimiais. Esant labai prastai kelių būklei, eismas nuolatos užsikemša. Dar pridėti nuolat skubančių ir lendančių vairuotojų mentalitetą, ir kiekvienas kelio susiaurėjimas tampa stabdžiu mano kelionėje. Na, bet be šiais sunkvežimiais atvežtų prekių nevyktų veiksmas miesto turgavietėse ar gatvėse.
Afganistaniečiams prekyba yra svarbi bendruomeniškumo dalis. Turgus yra vieta, kur žmonės ne tik perka ir parduoda, bet ir bendrauja, keičiasi naujienomis bei palaiko tarpusavio ryšius. Be to, derybos dėl kainos yra esminė prekybos dalis. Tai tarsi kultūrinė tradicija, kurią mėgsta tiek pirkėjai, tiek pardavėjai.
Jeigu jau gimei prekeivio šeimoje, beveik jau žinai, kuo būsi užaugęs.
Kabulo gyventojai dažnai užsiima smulkiąja prekyba prekiaudami maisto produktais, drabužiais, rankdarbiais ir kitomis prekėmis. Prekybos įgūdžiai ir derybų kultūra yra giliai įsišakniję Kabulo žmonių kasdieniame gyvenime ir daug gyventojų turi ilgalaikes šeimos prekybos tradicijas. Prekyvietės ar parduotuvėlės perduodamos iš kartos į kartą. Jeigu jau gimei prekeivio šeimoje, beveik jau žinai, kuo būsi užaugęs. O galbūt dar ir net neužaugęs.
Qargha užtvanka
Afganistane nepamatysi daug vandens telkinių. Tačiau vieną radau netoli sostinės.
Qargha užtvanka buvo pastatyta siekiant reguliuoti vandens tiekimą ir teikti drėkinimą žemės ūkiui Kabulo regione. Ji taip pat tarnauja kaip vandens rezervuaras ir padeda užtikrinti stabilų vandens tiekimą didmiesčiui. Nors užtvanka nėra didžiausia ar reikšmingiausia hidroelektrinė Afganistane, ji atlieka svarbų vaidmenį vietos ekonomikoje.
Ji taip pat tarnauja kaip vandens rezervuaras ir padeda užtikrinti stabilų vandens tiekimą didmiesčiui.
Qargha užtvanka yra populiari pramogų zona tiek vietiniams, tiek turistams. Šalia vandens telkinio yra išvystyta infrastruktūra, įskaitant restoranus, viešbučius, valčių nuomą ir kitas pramogas. Ypač savaitgaliais turtingesni afganistaniečiai vyksta ten leisti laiką su šeimomis, plaukioti, žvejoti ar tiesiog mėgautis gražiais vaizdais.
Užtvankos apylinkės pasižymi kalnų peizažais ir ramia gamta. Nors Kabulas yra tankiai apgyvendintas ir intensyvaus eismo miestas, Qargha regionas suteikia galimybę miestiečiams pabėgti nuo miesto triukšmo ir pailsėti gamtos apsuptyje.
Kabulas
Pavojingiausios Afganistano vietos – pietiniai regionai – Kandaharo ir Herato provincijos bei pasienis su Pakistanu. Taip pat – Kabulas. Sostinėje ypač mėgstama rengti teroro aktus.
Pirmiausia dėl to, kad pavykus atakai Kabule, apie ją iškart praneša žiniasklaida. Antra – dėl sostinėje gyvenančių žmonių įvairovės. Nepavykus išpuoliui Kabule ar jo metu žuvus daug vietinių gyventojų, kovotojai visada turi galimybę suversti kaltę konkuruojančiai grupuotei. O susprogdinus bombą provincijos turguje, beveik užtikrintai žūtų keletas vienos ar kelių pažįstamų giminių atstovai. Kraujo keršto tradicijos Afganistane gajos, todėl vietiniai greičiausiai keršytų kovotojams.
Ant miesto kalvelių visada būriuojasi Talibano kareiviai su technika.
Vaikštinėju ant Kabulo kalvų, apžiūrinėju miestą. Miestas įsikūręs 1800 metrų aukštyje. Ant miesto kalvelių visada būriuojasi Talibano kareiviai su technika, nes nuo kalno geriausiai matosi, kas vyksta mieste.
Šalia manęs sėdėjo talibas. Matau, kad nėra arogantiškas, kaip daugelis kitų žemesnio rango mudžahedų. Pradėjo pokalbį paklausdamas manęs, kas man patiko Afganistane. Pokalbį galite išgirsti „YouTube“ filme.
Autoriaus kelionių filmus galima rasti „Youtube“. Daugiau naujienų – „Facebook“ ir „Instagram“.
