„Abu Dabis daug ramesnis ir mažesnis miestas, bet tikrai turintis ką pasiūlyti. Šeiko Zayedo mečetė, nors ir pabaigta statyti tik 2007 m., tačiau ji paliko net didesnį įspūdį nei Taj Mahal Indijoje. Nenusakoma prabanga bei architektūra, kuri atspindi tiek praeities, tiek ateities Emyratus.
Emirates Palace, esantis netoli krantinės, taip pat palieka puikų įspūdį. Tai rūmai, bet sykiu ir viešbutis (vienas brangiausių pasaulyje), ir į jį paprasti lankytojai nėra įleidžiami, nebent turi rezervaciją arba eina į vieną iš restoranų.
Mes nusprendėme pabandyti įžymiosios 24 karatų auksinės kavos. 20 eurų už puodelį yra nemažai, bet kartą gyvenime – verta išbandyti. Beje, auksas skonio neturi, bet pati kava labai skani.
Dubajus turi dvi skirtingas puses – senąją ir naująją. Tai lyg du skirtingi pasauliai viename mieste. Naujasis jaučiasi lyg iš fantastinio filmo, o senasis primena, kaip žmonės gyveno prieš naftos atradimą.
Auksas skonio neturi, bet pati kava labai skani.
Bet kokiu atveju, Dubajus yra vieta, kurioje pilna veiklos, ir per 2,5 dienos mes pamatėme tik mažą dalį jo.
Taip pat teko apsilankyti ir Arabijos dykumoje, kuri žavi nuostabia savo gamta bei ramybe. O tai ypač įvertini prieš tai pabuvęs šurmuliuojančiuose miestuose.
Emyratai yra unikali šalis savo demografija, nes vietiniai sudaro vos 20 proc. šalies populiacijos. Dauguma gyventojų yra indai, pakistaniečiai.
Taip pat daug filipiniečių, pas kuriuos ir buvome apsistoję šioje kelionėje (giminės), tad buvo įdomu patirti vietinio gyvenimo pusę, ne tik turistinę“, – pasakoja K.Šaltėnas.