„Šiąnakt pragiedrėjus ir atvėsus, laukai pasidengė tirštu rūku. O kur rūkas ir Mėnulis, ten galima tikėtis vaivorykštės. Matydamas tokias prognozes, išvykau panaktinėti. Ilgai ieškoti neteko – palipėjus aukščiau ant kalvos, žiūrint priešinga šviesos šaltiniui kryptimi, pasimatė gražusis rūko lankas“, – rašė R.Andriuška.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos meteorologas Gytis Valaika 15min paaiškino, kad rūko lanko reiškinys yra giminingas vaivorykštei, todėl kartais jis dar vadinamas baltąja vaivorykšte.
„Viskas, ko reikia, tai Saulės ar Mėnulio šviesa ir rūkas. Skirtingai nuo vaivorykštės, toks lankas atsiranda dėl labai smulkių (<0,05 mm) vandens lašelių, sudarančių rūką. Dėl šios priežasties rūko lankas neturi aiškiai matomų spalvų ir būna baltas arba pilkšvas“, – akcentavo jis.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos vyr. klimatologė Viktorija Mačiulytė pridūrė, kad rūko lankas, kaip ir vaivorykštė, susidaro dėl to, kad šviesos spindulys lūžta vandens dalelėje.
„Rūko lankas neatrodo spalvotas, nes dalėlės būna labai mažos, todėl šviesa, sklisdama per tas mažas daleles, lūžta šiek tiek kitaip negu vaivorykštės atveju, todėl ir nesimato spalvų, – sakė klimatologė.
– Vasarą rūko lanką gal šiek tiek sudėtingiau pastebėti, nes anksti ryte būna mažiau rūkų.“
Rūko lankas spalvas iš tikrųjų turi, tačiau labai neryškias.
Visgi G.Valaika nurodė, kad rūko lankas spalvas iš tikrųjų turi, tačiau labai neryškias: raudoną – išoriniame rūko lanko krašte ir melsvą vidiniame. Spalvos išnyksta, nes jas išsklaido mažesnių lašelių difrakcijos efektas (šviesos spindulių užlūžimas).