Kaip čia atsitiko, kad kažkokia organizacija suverenioje šalyje ėmė jaustis kaip namie ir puldinėti tos šalies kaimynus? Taip ir atsitiko. Per kelis dešimtmečius nuo jos įkūrimo, „Hezbollah“ įleido šaknis Libane taip tvirtai, kad dabar ne tik turi savo atstovų parlamente, bet ir aktyviai dalyvauja politiniame, socialiniame bei ekonominiame šalies gyvenime.
Šiomis dienomis „Hezbollah“ yra faktorius, dėl kurio civilizuotame pasaulyje tvyro nerimas, mat baiminamasi, jog ji prisidės prie kitų teroristų – „Hamas“ – ir atakuos Izraelį iš Libano teritorijos. „Hezbollah“ aktyviai remia Iranas ir jei paaiškėtų, kad prie jos rėmėjų gretų neprisideda Rusija, nustebčiau labiau nei Celofanui tapus Lietuvos prezidentu.
Šiandien Libanas yra nuskurdęs ir susiskaldęs.
Matysime, kaip viskas klostysis toliau, o kol kas pažvelkime į patį Libaną, kurį aš kažkada esu pavadinęs nelaimės kūdikiu. Tai šaliai nesiseka jau kelis dešimtmečius, tai yra nuo tada, kai joje 1975 m. įsiplieskė pilietinis karas, kuris realiai net ir nėra pasibaigęs – Libane nuolat vyksta šaltesnės ar karštesnės tarpusavio rietenos. Visa tai lemia, kad šiandien Libanas yra nuskurdęs ir susiskaldęs.
