Universitetai – tušti
Kartais Modestas nuvyksta su vietiniais kaimo žmonėmis ispaniškai pabendrauti. Pamatę baltąjį, daugelis nori pačiupinėti. Jiems viskas įdomu. Vaikai šaukia „čino“: visi baltaodžiai jiems – kinai. Tiesa, jie nėra mėgstami. Paklaustas kodėl, vaikinas susimąsto.
„O kodėl mes nemėgstame lenkų? Kinai atvežė vartotojiškumą į šią šalį. Mato vietiniai, kad baltieji turi telefonus, – ir jiems reikia. Nesvarbu, kad elektros neturi. Europietiškų drabužių jiems irgi pakanka. Anglai atveža labdarą, tik kad vietiniai sugeba iš to dar uždirbti – pardavinėja. Miestuose nieko netrūksta. Tik kad nedarbas labai didelis“, – dar vieną problemą įvardijo Modestas.
Jis pasakojo, kad gerai apmokamose darbovietėse dirba tik ispanai. Vietiniams mokslas per brangus.
„Pagrindinė mokykla – aštuonmetė. Ten vaikai išmoksta skaityti, rašyti, susikalbėti ispaniškai, nes vietinė kalba – fangų. Kai kurie moka ir prancūziškai. Privalomas mokslas iki 4 klasės.
Baigęs pagrindinę mokyklą gali mokytis profesijos, baigęs profesinę – stoti į universitetą. Tačiau studijos kainuoja labai daug, todėl universitete – mažai studentų. Štai ir Atomas (Modesto pagalbininkas džiunglės, – aut. past.) baigė tik pirmąjį kursą. Per 5 metus žada sutaupyti antrajam. Paklausiausios profesijos – vairuotojai, miško pjovėjai, ekskavatorininkai“.
Pasak Modesto, daugelis vietinių gyvena nuo algos iki algos. Gavę algą, jau per pirmąją savaitę išleidžia visus pinigus, tad toliau perka skolon. Įvaldę jie ir bendro biudžeto sistemą.
„Norintys nusipirkti brangesnį daiktą kooperuojasi. Dešimt žmonių sumeta po 1/4 savo algos ir šią sumą duoda vienam asmeniui. Kitą mėnesį eilė ateis kitam iš dešimtuko“, – pasakojo lietuvis.
Vyrauja katalikiškos tradicijos
O kaip su meilės reikalais? Nejau nuotakos vertė ir Pusiaujo Gvinėjoje skaičiuojama kupranugariais ar karvėmis? Modestas patvirtina, kad išsirinkus nuotaką ir šioje šalyje tenka mokėti.
„Norėdamas vesti patikusią merginą turi įtikti jos tėvui. Kuo mažiau įtinki, tuo daugiau moki. Kartais tenka pakloti iki milijono frankų (1000 eurų). Šeima kuriama anksti. Jei tau 15 metų ir dar neturi vaikų – negerai. Ir vaikus jie augina ne po vieną. Štai Atomas kilęs iš 18 atžalų šeimos“, – pasakojo pašnekovas.
Įteikė man skydą ir ietį: liepė vaikyti iš kiemo piktas dvasias. Tik po visko sužinojome, kad švenčiama buvo šeimos nario mirimo pusės metų sukaktis. Velionis prieš mirtį regėjo, jog per jo garbei skirtą šventę šoks baltieji. Likimas.
Pusiaujo Gvinėjos gyventojai – katalikai. Švenčia jie ir Velykas, ir Kalėdas. Netgi laidotuvės vyksta kaip pas mus. Kartą į religinį minėjimą netikėtai pateko ir Modestas.
„Ėjau su draugais pro šalį, kai staiga buvome pakviesti į vieną kiemą, kuriame vyko kažkokia šventė. Stalai nukrauti. Įteikė man skydą ir ietį: liepė vaikyti iš kiemo piktas dvasias.
Tik po visko sužinojome, kad švenčiama buvo šeimos nario mirimo pusės metų sukaktis. Velionis prieš mirtį regėjo, jog per jo garbei skirtą šventę šoks baltieji. Likimas“, – juokėsi lietuvis.
Kunigai, anot vaikino, šalyje turi nemenką statusą. Jie, pavyzdžiui, renka vaikams vardus. Tad kiekvienas Pusiaujo Gvinėjos gyventojas jų turi po du: oficialų, dokumente kunigo įrašytą ir mamos suteiktą. Tiesa, didžioji dalis vadinami tėvų duotu vardu.
Vieninga tauta
Pusiaujo Gvinėjos gyventojai Modestui pasirodė labai vieningi bei neturintys jokių blogų kėslų. Visi jų ketinimai, emocijos matyti kaip ant delno.
„Turėjome streiką. Buvo pastebėta, kad labai ilgai trunka vietinių darbuotojų pietūs. Kol išveži iš džiunglių į namus ir parveži į darbo vietą, sugaišti beveik 3 val. Valdžia nusprendė įsakyti jiems valgyti pietus toje pačioje vietoje, kur dirba, tačiau kilo nepasitenkinimo banga. Krito našumas, buvo labai sunku juos vėl atvesti į režimą. Kai nori, jie būna labai vieningi“, – tvirtino Pusiaujo Gvinėjoje dirbantis geodezininkas.
Su vietiniais jis susikalba ispaniškai. Modestas mano, jog moka tiek, kiek ir septynmetis ispanas vaikas – to pakanka.
Turizmas draudžiamas
Ar nesinorėjo vaikinui pakeliauti po Afriką, pavyzdžiui, aplankyti šalia esantį Kamerūną?
„Tai neįmanoma. Turizmas Pusiaujo Gvinėjoje neegzistuoja. Vieninteliai turistai – ispanai. Kiti svetimšaliai į šalį neįleidžiami. Tiksliau, įleidžiami tik darbui. Štai prie naftos platformų įkurtas amerikiečių miestelis.
Jei bandytum keliauti, greit prisistatytų kareiviai. Patys Pusiaujo Gvinėjos gyventojai neturi net pasų, tad niekur negali išvykti“, – atsakė Modestas.
Šioje paslaptingoje Afrikos šalyje lietuvis gyveno ir dirbo dukart po pusę metų. Toks laikotarpis su pertrauka privaloma pagal darbo sutartį. Šiuo metu jis vieši Lietuvoje, tačiau ir vėl žada sugrįžti į Pusiaujo Gvinėją.
„Dar turiu ten ką veikti pusmečiui. O ir butui dar nesurinkau visos reikalingos sumos, – šyptelėjo vaikinas. – Grįšiu tik prieš Naujuosius metus. Iš tikro, keista, jog vėl laukiu kelionės. Juk esu nacionalistas. Niekada nemaniau, jog dirbsiu ir gyvensiu užsienyje. O dabar ėmiau ir net visus į Norvegiją ar Angliją išvykusius draugus emigrantus „perspjoviau“ – gyvenu Afrikoje“, – šypsojosi vaikinas.
