Bet žinote, kas ateis greičiau nei ji? Aišku, žinote – Kalėdos. Jos jau visai čia pat – už gerų dviejų mėnesių. Kalėdos yra gėris ir džiaugsmas, man jos labai patinka. Jau dabar galvoju apie jas (neskaitant, kad dar vis galvoju ir apie praėjusią vasarą) ir džiaugiuosi, kad kalėdinės dekoracijos pasirodys iškart po Helovino – kuo daugiau Kalėdų gatvėse, tuo daugiau jų ir širdyse.
O kuo daugiau jų širdyse, tuo visuomenė ramesnė ir tuo mažiau į pareigūnus šaudančių psichopatų (nors tą idiotą žiniasklaida vadina šauliu, man šaulio pavadinimas labiau asocijuojasi su profesionalumu, o šitas kvailys yra tiesiog alkoholizmo sugraužtas atmata. Ir dar iš Rusijos atvykęs).
Galimai ginčysitės, kad nepaisant visko, kas aukščiau pasakyta, bei vertinant faktą, kad už lango tvyro 18 laipsnių šiluma (ketvirtadienis, spalio 10-oji) kalbėti apie Kalėdas vis dėlto yra per anksti? O aš pasakysiu, kad apie Kalėdas, kaip ir bet ką kitą, galima kalbėti kada tik nori, nes Lietuvoje yra žodžio laisvė.
Tai yra vienas džiugiausių praėjusio amžiaus įvykių, kuriuo džiaugiamės iki šiol.
Ir jei jau užsiminiau apie ją, tai priminsiu, kad Kalėdų dieną minėsime ir kitą Lietuvai itin svarbią sukaktį – šiemet sueis lygiai 33 metai, kai nustojo egzistuoti sušvinkusi, nuskurdusi ir degradavusi šūdų valstybė – Sovietų Sąjunga. Tai yra vienas džiugiausių praėjusio amžiaus įvykių, kuriuo džiaugiamės iki šiol. Kad ir kokiais brutaliais veiksmais diktatorius Putinas stengtųsi tam supuvusiam lavonui įpūsti gyvybės, jo jau nebeprikelsi, per daug sušvinkęs.
Aš pats prieškalėdinį laikotarpį kasmet stengiuosi bent kelioms dienoms kažkur išvykti. Ir dažniausiai tai būna Vokietija, nes jos kalėdinės mugės yra ryškiausios visame žemyne.
