Lietuviškai kalbanti Padniestrė

Metas nakvynės paieškai. Lendame į dienos metu matytą didelį sovietinį monstrą pavadinimu „Gostinica Aist“. Tiek išorė, tiek vidus nematęs renovacijos nuo pastatymo. Pirmame viešbučio aukšte yra naktinis klubas su lošimo namais. „A, jūs į viešbutį. Eikit ten“, – pamoja mums ranka iš klubo išlindęs grėsmingos išvaizdos marozas.
Gyvenamasis rajonas Tiraspolyje
Gyvenamasis rajonas Tiraspolyje / Vaido ir Vytauto Mikaičių nuotr.

Pirmuosius autoriaus straipsnius apie kelionę į Padniestrę rasite čia ir čia.

Turbūt klube vakaroja visi Padniestrės banditai, nes, kiek spėjom užmesti akį, veidai tokie, kad vien už išvaizdą galima visus sušaudyti be teismo.

Nekilo pagunda užsukti ten ir pabandyti palošti iš pinigų ar pavakaroti. Nors pirmas variantas vietiniams gal ir būtų patikęs.

Vaido ir Vytauto Mikaičių nuotr./Viešbutis „Aist“, kuriame nakvojome
Vaido ir Vytauto Mikaičių nuotr./Viešbutis „Aist“, kuriame nakvojome.

Varganame kambarėlyje tūnanti administratorė siūlo kambarius su karštu vandeniu ir be jo.

Apžiūrėję kambarius nusprendžiame imti be karšto vandens. Dušinė tokia sudrožta, kad net su rūbais ten nejauku įžengti.

Mūsų aukšto koridorius tamsus ir tuščias. „Pas jus daugiau gyventojų yra?“, – klausiame. „Ne sezonas dabar“, – atsako.

Taigi, mes vieninteliai svečiai apleistame viešbutyje-vaiduoklyje. Liekame nakvoti vis tiek, nes jau naktis, nebesinori trankytis.

Malonu pastebėti, kad Lietuva priklauso tolimajam užsieniui ir kainos mums didžiausios.

Mūsų kambario durys laužtos, spyna laikosi ant snarglių, langas iki galo neužsidaro, o pats kambarys tik minimaliai geresnis už jau matytą landynę, pasivadinusią „Tiraspol hostel“.

Tačiau kainos skiriasi. Pigiausiai viešbutyje gali apsistoti likimo seserų, tokių kaip Abchazija ar Pietų Osetija piliečiai.

Malonu pastebėti, kad Lietuva priklauso tolimajam užsieniui ir kainos mums didžiausios.

Žinoma, Tiraspolyje yra ir brangesnių viešbučių, bet juose nakvynės kaina panaši kaip viešbučiuose Vakaruose.

Vakare dar išslenkame į miestą. Nuo 22 valandos Padniestrėje neparduodamas alkoholis. Pavėlavome.

„Tai ką, net jūsų legendinio „Kvinto“ neparagausime?“, – guodžiamės pagyvenusiai pardavėjai. „Ar niekam nesakysite, kad pardaviau?“, – klausia ji ir deda butelį į juodą maišelį. Kaip viskas paprasta.

Vaido ir Vytauto Mikaičių nuotr./Slaptas ir nelegalus mėgavimasis „Kvintu“ prie Suvorovo paminklo
Vaido ir Vytauto Mikaičių nuotr./Slaptas ir nelegalus mėgavimasis „Kvintu“ prie Suvorovo paminklo.

Naktį Tiraspolyje nieko gero. Slampinėti gal ir saugu, tačiau veikti nelabai yra ką. Žmonių mažai, o keletas pamatytų barų nevilioja dėl jame sėdinčio kontingento.

Grįžtame vakaroti į savo vaiduoklį. Dėl drąsos išgeriame „Kvinto“ ir užremiame kartonines duris. Kadangi patalynė neaiškios kokybės, miegame su rūbais.

Be to, dar šalta ir pučia vėjas, nes kambario langas neužsidaro. Kad ir kaip ten būtų, naktis praėjo saugiai, niekas nebandė mūsų gąsdinti ar vaidentis.

Tiems, kas nežino, pasakysiu, jog „Kvintas“ yra brendis, gaminamas Tiraspolyje. To paties pavadinimo gamykla „Kvint“ gamina sovietmečiu garsėjusį brendį „Belyj aist“, kitų rūšių brendžius ir vyną.

„Kvint“ produkcija yra vežama už šalies ribų. Kadangi ženklas „Made in Transnistria“ niekur negalioja, tenka prašytis Moldovos pagalbos, tad užsienyje „Kvint“ produkcijos etiketes puošia užrašas „Made in Moldova“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos