Du iš trijų tyrimo dalyvių Lietuvoje planuoja artimiausiais mėnesiais atostogauti už Lietuvos ribų. Daugiausia atostogų užsienyje planų tarp tyrimo dalyvių turėjo lenkai, kur net 86 proc. respondentų teigė jau planuojantys atostogas užsienyje, bei prancūzai ir vokiečiai, kur atostogauti svetur planuoja 79 proc. apklaustųjų. Tik 14 proc. Lietuvos respondentų atostogoms rinksis kelionę šalies viduje, o kelionių svetur dėl tebesitęsiančios pandemijos neplanuoja 27 proc. italų, 26 proc. airių.
„Revolut“ tyrimas atskleidė ir platesnį pasikeitusį gyventojų požiūrį į atostogas ir keliones. Maždaug trečdalis apklausos dalyvių iš Lietuvos pripažino, kad dėl pandemijos šiais metais keliaus kitaip, ieškos netradicinių, saugesnių būdų. 18 proc. teigė, kad jie jau ryšis keliauti, tačiau pandemija jiems vis dar kelia nerimą, todėl atostogas jie žada kruopščiai suplanuoti.
Daugiau saugumo priemonių
Net 60 proc. apklausos dalyvių Lietuvoje teigė, kad atostogauti vyks automobiliu ar kita privačia transporto priemone, norėdami sumažinti riziką. Tik 13 proc. Lietuvos respondentų planuoja atostogų vykti lėktuvu arba naudotis viešuoju transportu, tačiau pripažino dėl to nerimaujantys.
Saugumo reikalavimus atitinkantį viešbutį atostogoms šiemet planuoja rinktis kas antras tyrimo dalyvis iš Lietuvos, kas trečias teigė besirinksiantis privačius apartamentus ir tik kas dešimtas planuoja atostogauti pas šeimos narius ar draugus.
Kalbant apie mokėjimo būdus, saugumo priemonių „Revolut“ vartotojai ketina imtis dažniau atsiskaitydami kortele ir vengdami grynųjų. Net 76 proc. apklausos dalyvių Lietuvoje teigė, kad atsiskaitymams keliaudami vietoje grynųjų pinigų rinksis kortelę ar telefoną, o 37 proc. apklaustųjų kaip pagrindinę to priežastį įvardijo vengimą liestis prie grynųjų.
Prioritetas – pajūriui ir laikui su šeima
Atostogas prie jūros šiemet planuoja rinktis beveik penktadalis apklausoje dalyvavusių lietuvių, o didžiausią dėmesį atostogoms su šeima skirs 16 proc. apklaustųjų. Pasilinksminimo keliones ir vakarėlius svetur planuoja tik 4 proc. apklaustų lietuvių, tačiau tam prioritetą teiks net 16 proc. apklausoje dalyvavusių švedų ir 11 proc. prancūzų.
Apklausa taip pat atskleidė, kad gera šalies sveikatos sistemos būklė tampa vienu svarbiausių veiksnių renkantis atostogų kryptį. Pusė apklausos dalyvių Lietuvoje teigė, kad pandemijos metu sveikatos priežiūros sistemos įvertinimas tapo itin svarbia atostogų planavimo dalimi. Dar 19 proc. tvirtino, kad jie atsižvelgia į tai rinkdamiesi kelionių kryptį, bet tai nėra lemiantis veiksnys.
Kiek daugiau nei trečdalis tyrimo dalyvių iš Lietuvos planuoja keliauti keletą kartų trumpam ar ilgesniems savaitgaliams, penktadalis per ateinančius mėnesius planuoja keliauti atostogų tik vieną kartą, o kitas penktadalis rinksis vienas ilgas atostogas ir jas papildys keletu ilgesnių poilsio savaitgalių keliaujant.
Tarp aktyviausių galimybių paso rėmėjų
Tyrimo dalyviai Lietuvoje buvo tarp aktyviausių imuniteto ar vadinamojo galimybių paso šalininkų ir įvardijo jį kaip veiksmingą priemonę grįžti į priešpandeminį gyvenimą. 69 proc. apklausos dalyvių Lietuvoje teigė, kad palaiko imuniteto paso idėją. Iš 10 tyrime dalyvavusių Europos Sąjungos valstybių, tik Italijoje (75 proc.) ir Airijoje (74 proc.) užfiksuota daugiau imuniteto paso idėjos rėmėjų.
Taip pat 61 proc. Lietuvos respondentų teigė manantys, kad imuniteto pasas būtų ypač naudingas keliaujant. Visgi 21 proc. apklaustųjų abejojo paso nauda ir teigė, kad tai bus dalį visuomenės diskriminuojanti priemonė, beveik penktadalis tyrimo dalyvių tikino dar neturintys aiškios nuomonės apie galimybių paso naudą. Tyrimo duomenimis, daugiausia galimybių paso skeptikų – kaimyninėse Latvijoje ir Lenkijoje – kur atitinkamai 41 proc. ir 37 proc. apklaustųjų teigė dvejojantys jo nauda ir manantys, jog imuniteto pasas diskriminuotų žmones.
Klientų nuomonės tyrimą „Revolut“ atliko šių metų balandžio 20-27 dienomis, tyrime dalyvavo 12 tūkst. 18-55 metų amžiaus klientų, iš jų 800 – Lietuvoje.
