Tačiau pasakojimas įdomiausias – iš pačių keliavusiųjų lūpų. Tad pateikiame jį 15min.lt skaitytojams.
Keliautojų komanda: Jonas Nainys („Zip Fm“ laidos „Jovani@Club“ vedėjas, dar žinomas kaip Jovani), Irmantas Matilionis (dar žinomas kaip didžėjų komandos „Flaxen Beats“ narys No Evil), Dainius Kriaučiūnas, Jonas Gilys ir Danas Sergejevas.
Kelionės maršrutas: Vilnius – Varšuva – Briuselis – Čikaga – Torontas – Niujorkas – Filadelfija – Niujorkas – Majamis – Kei Vestas – Majamis – Los Andželas – Las Vegasas – San Diegas – Los Andželas – Čikaga – Londonas – Varšuva – Vilnius.
Kelionės trukmė: 16 dienų. Per jas vaikinai žeme ir oru įveikė 30 738 kilometrus.
Kaip viskas prasidėjo
Ketvirtadienį (rugsėjo 24 dieną) vakare sėdome į automobilį ir patraukėme Varšuvos link. Po 6 valandų važiavimo Lenkijos keliais mes oro uoste. Toliau Belgijos sostinė Briuselis, valanda oro uoste ir skrydis į Čikagą.
Iš Briuselio skridome su „American Airlines“ – skirtumas iš karto yra – lėktuvas žymiai didesnis, stiuardesių šypsenos platesnės, nemokamas maitinimas ir gėrimai. Skrydis truko 8 valandas, tad šių malonumų prireikė.
Rugsėjo 25 dieną, apie 11 val. dienos vietos laiku, išlipę iš lėktuvo Čikagoje su baime „įleis į Ameriką ar neįleis“ keliavome pro Amerikos pasieniečius. Eiti reikėjo po vieną. Atsistoji su pasu rankoje ir atsakinėji į klausimus: ko čia atvykai, kiek laiko būsi, ką veiksi… Taip apie 5 minutes buvo „purtomas“ kiekvienas. Mus praleido. Sulipome į išnuomotą automobilį (visos siūlomos nuomotis mašinos yra šių metų gamybos) ir nuvažiavome pailsėti pas draugus lietuvius. Dušas, maistas, poilsis.
Vakarėlyje – lietuviška kalba
Kitą rytą, atsikėlę keliavome „pablūdyti“ po lankytinas Čikagos vietas. Turėjome net asmeninę gidę – lietuvę, kuri gyvena JAV jau 7-erius metus. Buvome pakilę į aukščiausią Čikagos dangoraižį – ten pačiame viršuje įsikūrusi panoraminė kavinė su stiklinėmis sienomis. Vaizdas nerealus.
Vėliau nuvykome prie Mičigano ežero – jis yra pačiame miesto centre, aplankėme didelį parką ir pasivaikščiojome po Čikagos miesto centrą. Labai gražus miestas, tvarkingas, švarus ir su daugybe dangoraižių.
Vakare važiavome groti į klubą „Griffin Lozunge“ (2 iš keliautojų – didžėjai, – red. past.). Prisirinko pilnas klubas žmonių. Kaip mums sakė, buvo apie 800 žmonių, iš jų 600 lietuvių. Tai yra išties daug. Klubas, kuriame grojome, nebuvo lietuviškas, tiesiog daugybė Čikagoje gyvenančių lietuvių sužinoję, kad gros lietuvaičiai, atėjo „šventę švęsti“. Buvo labai keistas jausmas žinoti, kad esi Čikagos klube, o aplink visi kalba lietuviškai.
Po pasirodymo mus visus nuvežė į amerikietišką „after party“. Vaizdas ten kaip filmuose: vakarėlis name, dalyvauja apie 100 žmonių, yra apsaugos drabuotojas, grotuvai, didžėjai ir daugybė šurmulio. Ten vėl turėjome garbės pagroti, nors lietuvių jau buvo kur kas mažiau. Puota baigėsi 10 val. ryte.
Geraširdžiai kanadiečiai
Visą dieną pramiegoję, vakare sėdome į išnuomotą mašiną ir patraukėme į Niujorko pusę. Pakeliui turėjome tikslą aplankyti garsiuosius Niagaros krioklius. Po visą naktį trukusios kelionės apie 10 val. priartėjome prie krioklių. Važiavome pasikliaudami navigacijos sistema, tad nutiko taip, kad netyčia kirtome Kanados sieną. Pasieniečiai liepė pasistatyti automobilį ir užeiti į muitinę, nes vizų į Kanadą neturėjome. Manėme, kad bus problemų, bet apsiėjo be to. Teta muitinėje paklausė mūsų, kur važiuojame, ir pasiūle Niagaros krioklius pažiūrėti iš Toronto pusės. Taip paprastai ir gavome vizas į Kanadą. Nemokamai.
O Niagaros kriokliai pasirodė esą dideli, platūs ir aukšti. Oras buvo vėjuotas ir lietingas, dėl to vanduo taškėsi galingai. Pasižvalgę į krioklius prisipylėme benzino, kuris čia Amerikoje kainuoja mažiau kaip pusantro lito už litrą ir tęsėme kelionę Niujorko link.
Niujorke, Niujorke
Didžiuoju obuoliu pramintą judrųjį miestą pasiekėme jau sutemus. Atidavėme automobilį ir susitikome su Niujorke gyvenančia drauge, pas kurią ir apsistojome. Dar spėjome pasivaikščioti po garsiąją aikštę – naktinę „Times Square“. Tiek daug šviečiančių reklamų nepamatysi niekur. Tiesiog nepakartojama.
Niujorke dangoraižių dar daugiau nei Čikagoje. Visas miestas tarsi nesustojantis judesys – nesibaigiančios spūstys, šimtai geltonų taksi automobilių ir milijonai žmonių gatvėse. Visą kitą dieną skyrėme pažinčiai su Niujorku. Aplankėme Centrinį parką. Šis yra iš tiesų sunkiai suvokiamo dydžio ir žalumo. Parkas yra miesto centre tarsi kontrastas visur stūksantiems dangoraižiams.
Per miestą važinėjomės metro. Aplankėme nugriautus dangoraižius-dvynius, centrinę stotį, dar kartą „Times Square“, pravažiavome pro Laisvės statulą ir pastebėjome, kad jau sutemo. Vakare išlindome pažiūrėti naktinio Niujorko gyvenimo. Buvo pirmadienis, dirbo tik barai. Aplankėme keletą jų. Nieko įspūdingo.
Kitą rytą atsikėlę išsinuomojome automobilį ir patraukėme į Filadelfiją, iki kurios 3 valandos kelio. Ten užsukome į legendinį kepsnių restoraną, kuris buvo pats pirmasis Amerikoje. „Tradicinis“ patiekalas toks: į batoną prideda daug keptos, gabalais pjaustytos jautienos. Skanu, bet ne stebuklas. Pasivaikščiojome po senamiestį, nuvažiavome iki Filadelfijos muziejaus, prie kurio yra laiptai, kur buvo filmuojama scena filmui „Rocky“, kuriame Rokį Balboa vaidino Sylvesteris Stallone. Beje, abipus centrinės Filadelfijos gatvės yra sustatyti stulpai puošti viso pasaulio šalių vėliavomis. Radome ir Lietuvos. Sutemo, tad grįžome į Niujorką.
Kaip lietuvių krepšininkai išgelbėjo keliautojus skrendant į Majamį, naujienų portale15min.lt skaitykite rytoj.
